Ko galima išmokti iš sužadintų aistrų, arba kodėl šeštadienį geriau praleisti su Lietuvos žvaigždėmis nei prie televizoriaus

Praeitą savaitgalį turėjau būti Kaune, bet neišvažiavau. Vilniuje atsidarė pora įdomių kavinių ir klubų, tad teko apsilankyti. Pasitrinti tarp Lietuvos žvaigždžių, kurių spindesys mane apakino. Tiek daug ponų bei ponių ir visi tokie gražūs! Prisipažinsiu, man labai patiko. Ypač tai, kad veltui buvome vaišinami geru vynu ir itin skaniais užkandžiais. Su žvaigždėmis keičiausi oro bučiniais, mojavau joms ir rankomis, ir galva. To esu išmokęs. Kaip kažkada apie mane rašė vienas Lietuvos dienraštis, „Lietuvos intelektualas viešumo mokosi iš Madonnos". Taip, Madonna nebloga mokytoja. O aš neblogas mokinys. Tik truputį neklaužada. Ir mano humoras šiek tiek per juodas. Nedaug kas iš žvaigždžių jį suprato. Bet nieko. Grįžau šeštą ryto. Skruostai kaito nuo oro bučinių, lūpos buvo mėlynos nuo vyno, o akyse degė sužadintos aistros. Penktadienio vakaras pavyko.

Bet rašinys ne apie tai. Tarp žvaigždžių, kurių, vėl prisipažinsiu, septyniasdešimt procentų man buvo nepažįstamos ir nematytos, šmėžavo ir mano dabar jau tikrai mėgstamo erotinio serialo „Sužadintos aistros" aktoriai ir aktorės. Tokie dailūs visi, madingai apsirengę. Praeitą šeštadienį pirmą kartą šį serialą pažiūrėjau. Sujaudino iki širdies gelmių. Įdomiausia tai, kad buvo ne tik erotiška, bet ir juokinga. Seniai taip nesijuokiau. O dar sako, kad lietuviai nesugeba gerų humoro serialų sukurti. Visas humoras ir glūdi rimtume. Kai kalbi banalybes rimtu profesoriaus veidu, nors lūžk iš juoko. Beveik perlūžau.

Mano matyta serija vadinosi „Ugnies fiesta". Serijos santrauka. Vienas iš serialo herojų Nojus (koks reikšmingas vardas!) ieško savo draugui dovanos ir pamato subrendusią ir trykštančią seksualumu pirmos įdomesnės lietuviškos erotinės laidos „Vizijos" vedėją Džildą Grubinskaitę (Giedrę). Deja, „pakabinti" jos Nojui nepavyksta. Persikeliame į barą, kuriame herojus sėdi su draugais ir žvilgčioja į prie baro sėdinčią Giedrę, tą pačią parduotuvėje sutiktą merginą. Užkalbina. Pašoka. Įsėda į merginos automobilį. Mašinoje Giedrė elektrošoku „užmigdo" Nojų, kuris nubunda pririštas prie lovos. Mergina ateina apsirengusi liūtų arba, tiksliau tariant, vyrų tramdytojos rūbais su tam tikrais S/M (sadomazochizmo) elementais. Kas toliau? Ugnis, peilis, malonumas. Ir tas pats seksualus užkadrinis vyro balsas: „Mane apima nuojauta, kad ji iš tikrųjų ketina manimi pasinaudoti". Pasinaudojo. Nojus nubunda apimtas košmaro, kai Giedrė, rodos, žada jį paskersti. Kaip kokį nekaltą avinėlį. Išaiškėja, kad žiūrovas buvo įviliotas į sapną. Sapnas, mano nuomone, prasidėjo baro scena. Kas galėjo pamanyti?!

Nubundame. Sugrįžtame į „negailestingą realybę", kaip teigia užkadrinis balsas. O sapnas tebuvęs tik „pasąmonės kompensacija". Gera būti išprievartautam moters, kurią maneisi suviliojęs. Ne vienas apie tai svajojame, ar ne? Deja, pririštasis Nojus manė kitaip. Štai dialogo nuotrupa. Giedrė klausia: „Tau patinka žaisti su ugnimi?" Nojus atsako: „Ne, ugnis - tai gaisras..." Reikšminga tyla. O paskui užkadrinis balsas, aiškinąs, kad toks atsakymas vyrų tramdytojai nepatiko ir ji vis tiek ėmėsi savo nešvaraus darbelio. Kam gi nepatinka žaisti su ugnimi?

Šiek tiek nuvylė mane šios serijos kulminacija. T. y. orgazmas. Merginos veido beveik nesimatė, o vaikino veidas atrodė neišraiškingai bejausmis. Matyt žmogus buvo labai išsigandęs. Bet tai nesvarbu. Nufilmuota buvo neblogai. Beveik dvidešimt minučių teko stebėti bejėgiškai trūkčiojančias Nojaus kojas ir gražų aktorės užpakalį, aptemptą odiniu stringu. Na, žiūrovui dar turėjo įstrigti tai, kaip herojus burna mėgino žaisti su Giedrės krūtimi. Vis su ta pačia ir vis taip pat bejėgiškai. Nelabai kaip sekėsi, bet ką čia padarysi. Atleistina, ypač jei prisiminsime, kad lietuviai ilgus šimtmečius neturėjo erotikos ir sekso. Jos pasitaikydavo tik lietuvių liaudies pasakose ir dainose.

Pasižiūrėjęs serialą, kritau į lovą sapnuoti erotinių sapnų. Ką norėjau visu šiuo kalbėjimu pranešti, brangūs skaitytojai? Tikrai nemoralizuoti. Ne. Tik pasiūlyti įsiklausyti į savo kūno balsus. Arba į seksualų „Sužadintų aistrų" užkadrinį balsą. Tada, kai jis sako, kad jam smagu mylėtis su moterimi ypač „... jei tai subrendusi, sukurta lovos išdaigoms moteris...". Juk mes visi sukurti lovos išdaigoms! Kaip anksčiau mes to nesuvokėme! Praleiskime šeštadienius su savo erotiniais balsais. Rašykime erotinius scenarijus. Fantazuokime. Laukime naujų erotinių serialų. Gal per LTV ar per TV3. LTV galėtų sukurti erotinį serialą pagyvenusiems „Jau mėnulis aukštyn", o TV3 gal išloštų sumaniusi naują projektą „Seksas ir kaimas" (tai galėtų būti savotiškas „Fermos" tęsinys). Pažadu neatsiplėšdamas sekti šiuos serialus ir projektus. Pražiūrėsiu savo akeles, prarymosiu savo rankeles.

O kitą savaitgalį vėl lauksiu naujo klubo atsidarymo. Kokio nors grand opening. Gal net ir Kaune. Arba Klaipėdoje. Nuėjęs ten būtinai užkalbinsiu serialo „Sužadintos aistros" aktorius ir aktores. Ne tik oro bučiniais dalinsiuos, bet ir išsakysiu savo susižavėjimą. Paklausiu, gal būtų galima dalyvauti filmavime konsultanto teisėmis. After all, juk aš esu seksualumo sociologijos specialistas. Kartais prisimenu bei galiu pacituoti ir Freudą. Žinau, kad visi dangoraižiai-- tai falo imitacijos (dabar man aišku, kodėl statomas naujasis Savivaldybės pastatas Vilniuje; o jums ne?). Žinau, ką reiškia lėktuvai, raižantys padanges ir lakstantys po tiltais. Man juokinga žiūrėti lietuviškus serialus. Man patinka Madonna, Džordana Butkutė ir Aistė Stonytė. Dar Algis Ramanauskas. O kartais ir kokia kita bevardė, bet kylanti žvaigždė. Taigi. Tikiuosi, kad susitiksime su jomis prie televizijos ekranų, šokių salėje arba bent sapne, nes, pasak „Sužadintų aistrų", sapnas - „tai pasąmonės kompensacija". Ciao!

2005