IEŠKAU IŠTEKĖJUSIOS: KODĖL MUMS PATINKA IŠTEKĖJUSIOS MOTERYS IR VEDĘ VYRAI

Naglis Meilus

Neseniai su savo ištekėjusia pažįstama atlikome sociologinį tyrimą. Gal negražu tyrinėti žmones, ieškančius meilių, partnerių, susitikimų, bet mano pažįstama, pavargusi nuo šeimyninio gyvenimo, nusprendė: reikia! Margaritai nusibodo nuolatinis vyro nedėmesingumas, niurzgimas, prigesę jo romantiniai polėkiai. O juk mums visiems, ir moterims, ir vyrams, reikia dėmesio, švelnumo, atidos.

Taigi. Vieną penktadienį radę pažinčių skyrelį internete, abu sukurpėme skelbimą: „Ištekėjusi 32 metų aukšta liekna moteris ieško šaunaus supratingo vyro laisvalaikiui praleisti. Jūratė“. Aš buvau skeptiškas dėl šitokio skelbimo. Margarita tikino mane, kad į panašų skelbimą jos draugė yra gavusi daugybę atsakymų. Netikėjau. Be reikalo. Po pusvalandžio patikrinę elektroninio pašto dėžutę radome ten trejetą laiškų.

Pirmasis buvo iš Anglijos. Anglijos lietuvio. Cituoju (kalba tik truputį pataisyta): „Labas, Jūrate! Aš kaip tik tokios, kaip tu, ir ieškau. Bet gyvenu Londone. Aš noriu paklaust pradžioj, ar galėtum pas mane už savaitės atvažiuot? Aišku, aš tau už viską užmokėčiau. Parašyk man! Jonas“.

Atvažiuoti?! Margarita šiek tiek krūptelėjo ir parašė anglų lietuviui, kad ji bijanti važiuoti pas nepažįstamą, nes jis galįs ją parduoti ar nužudyti. Už kelių minučių sulaukėme atsakymo: „Labai ačiū, Jūrate, kad man parašei. Aišku, aš noriu tavo nuotraukos, bet aš manau, kad tu man jau patinki, nes esi liekna ir aukšta. Bet atsiųsk savo nuotrauką, prašau. O dėl tavo bijojimo: aš žinau, kad jūs visi bijot. Juk dažnai girdit per jūsų televiziją, kad vėl dingo kokia nors mergina. Dėl tokių banditų tokiems kaip man yra sunku merginą pas save pasikviest. Neklausk, kiek merginų jau atsisakė atvažiuot, nes jos bijojo. Manęs nereikia bijot, aš neturiu firmos [banditų??] Aš pats noriu sau turėt seksualią merginą, kuri pas mane pabūtų savaitę ar daugiau. Su tavimi norėčiau keliauti į Portugaliją ar į Italiją. Jei bus simpatija, galėsi būti pas mane tiek, kiek norėsi. Siunčiu tau nuotrauką, kad tu matytum, kad aš esu visai normalus vyras. Parašyk man, kiek norėtum būti pas mane ir ko reikalauji. Lauksiu tavo atsakymo! Jonas“.

Anglo nuotrauka mums sukėlė ir siaubo, ir juoko priepuolį. Mano pažįstama jokiu būdu pas tokį nevažiuotų. Prieš jį Margaritos vyras atrodė kaip Armani firmos modelis. Margaritos nuotraukos nesiuntėme. Tik brūkštelėjome dar porą žodžių mūsų londoniškiam Johnui. Tuo pat atskubėjo žinutė: „Atsiųsk nuotrauką! Man reikia žinot, kas atvažiuos. Kada tik gausiu tavo nuotrauką, bus galima susitarti, kad jau kitą savaitę galėtum atvažiuoti. Man įdomu pamatyti tavo ilgas kojas. Prašau parašyk man, už kiek laiko nori pas mane būti. Kuo greičiau susitarsime, tuo greičiau būsi pas mane. Ir jeigu bus simpatija, tai galėsi pas mane net pasilikt. Jonas“.

Ištekėjusiai moteriai siūloma pasilikti?! Kur tų anglų-lietuvių dorovė? Kokie šiuolaikinio pasaulio papročiai ir įpročiai! Ir aš, ir Margarita dūsavome ir negalėjome patikėti savo akimis.

Tačiau tai buvo tik pradžia. Šeštadienio popietę atsidaręs savo ir pažįstamos bendrą elektroninio pašto dėžutę, apstulbau. Joje buvo virš dvidešimt laiškų – pasiūlymų, kvietimų su telefono numeriais ir vyriškų kūnų aprašymais. Dauguma buvo tokio stiliaus: „Labas! Tikiuosi surasti žmogų, su kuriuo galėsiu bent neilgam pamiršti apie gyvenimo problemas, apie rutiną namie ir darbe. Su kuriuo būtų galima pasišnekėti, gal nueiti į kiną, gal į barą, kartais kur nors kartu nuvažiuoti ir, aišku, pasimylėti. Nenoriu iš esmės keisti savo gyvenimo, nes turiu vaikų, o jiems reikalingi abu tėvai. Lauksiu tavo atsakymo“. Panašių žinučių iš vedusių ir nevedusių vyrų buvo daugybė. Visi mes norime pabėgti nuo rutinos. Svarbiausia, kad tai norime daryti su ištekėjusiomis moterimis.

Na, o dabar pasigardžiavimui. Tiesiog nuostabi (nors ir labai obsceniška) gyvenimo istorija, išpasakota laiške Margaritai. Cituoju gerokai sutrumpinęs ir išcenzūravęs:

„Sveika, ištekėjusi Jūrate, aš esu Algis, esu vedęs (pase), savo gyvenimo istoriją pamėginsiu aprašyti. Esu trisdešimtmetis. Mano plaukai šviesūs, akys melsvai pilkos, ūgis 185 cm, svoris 83 kg. Esu gražus, aukštas ir dar nekvailas, jeigu tau tai svarbu. Gyvenu Vilniuje.
Parašyk, kodėl ieškai draugo? Ar todėl, kad tave vyras įskaudino, ar todėl kad pavasaris, ar ... Parašyk iš tiesų apie bet ką, kas guli ant širdies... Gal nori pasikalbėti prie vyno taurės apie mūsų gyvenimą be išankstinių minčių apie lovą?
Esu vedęs, tačiau su žmona de facto išsiskyręs, gyvename atskirai, ji dabar užsienyje. Aš pats nemažai laiko esu praleidęs užsienyje, dirbdamas pagal kontraktus.
Pirmiausia turiu prisipažinti, kad manyje slepiasi mazochizmas ir iš dalies moteriška prigimtis. Tačiau trokštu būti pažemintas dvasine prasme, manęs nejaudina fizinis skausmas, kankinimai. Kaip minėjau, su žmona esame išsiskyrę. Myliu ją, bet jau kitaip. Tiesą sakant, ji pirma man pasakė, kad man jaučia tik broliškus jausmus. Gyvename atskirai toli vienas nuo kito.
Kai tik susipažinome, paklausiau būsimos žmonos, ar ją labai šokiruoja tai, kad aš norėčiau matyti ją mylintis su kitais vyrais. Ji nustebo, bet atsakė, kad tai būtų fantastiška. Nuo to laiko jai užtekdavo pasakyti „Žinai, va, su tuo vyru aš norėčiau permiegoti“, ir aš labai seksualiai susijaudindavau. Žinoma, mes mylėdavomės, bet manęs niekad neapimdavo didžiulė aistra. Išskyrus keletą atvejų, kai ji sugrįžo iš pasimatymų su vyrais, kuriuos aš pats jai buvau suradęs per skelbimus. Tos dienos buvo mūsų meilės apogėjus.
Per kitus keletą metų ji išbandė dar septynetą vyrų (gyvenome užsienyje, jie buvo nelietuviai, vienas netgi mulatas), tačiau tuos vyrus mano žmona pati susirado. Toks scenarijus manęs visai nejaudino. Mūsų santykiai vis blogėjo. Mes vis labiau tolome vienas nuo kito. Žmonos santykiai su kitais vyrais man pasidarė visai nesvarbūs...
Vis labiau pasinėriau į savo fantazijas. Kartais fantazuoju, kad pavirstu moterimi keletai dienų, įsivaizduoju, kaip darausi makijažą, rengiuosi iššaukiančias rūbais. Ypač jaudina moteriškos kojinės ir aukštakulniai batukai. Tačiau nesu transvestitas. Esu gana vyriškas.
Taigi dabar mane šiek tiek pažįsti, ir, jeigu įdomu, parašyk apie save... Algis“.

Skaityti šį laišką man buvo neišpasakytai įdomu. Gaila, kad čia negaliu įdėti viso ganėtinai obsceniško ir grafiško Algio rašinio. Margarita, jį perskaičiusi, buvo šokiruota. Šis laiškas ją sustabdė nuo tolimesnių veiksmų. Liepusi ištrinti visus gautus laiškus, Margarita lengviau atsiduso. Teks pasitenkinti šeimyninio gyvenimo nuoboduliu ir savo vyru, kuris dabar jai atrodė tikras padorumo ir aiškumo įsikūnijimas. Žaidimai baigėsi net neprasidėję, o gyvenimas tęsiasi.

O aš taip ir likau iki galo nesupratęs, kodėl į ištekėjusių moterų skelbimus atsako tiek daug vyrų. Kodėl apskritai mums patinka ištekėjusios moterys ir vedę vyrai? Gal jūs žinote?

2003