SEKIMO IR PERSEKIOJIMO MANIJOS: APIE KAIMYNES, TĖVUS IR SŪNUS

Naglis Meilius

Nuolat jaučiuosi esąs sekamas. O jūs ne? Įeidamas į parduotuvę, susigūžiu, nes mane pasitinka užrašas: „Jūs esate stebimi vaizdo kameromis“. Mane rodo per žinias (kažkodėl einantį Gedimino prospektu mane nufilmuoja įgudusi reportažo operatoriaus kamera). Kalbėdamas telefonu, jaučiu, kad kažkur kažkas manęs klausosi. Nesu saugus ir Internete – mane stebi visa matanti virtuali Akis. Kas ta Akis – gal Valstybė, Saugumas, masės? O gal net ir tu, eilinis skaitytojau?

Mano persekiojimo manijos dar labiau sustiprėja prisiklausius vos įtikėtinų istorijų, kurios vyksta čia pat, tarp mūsų, mūsų kaimynų, draugų, tetų ir dėdžių butuose. Gyvenu daugiabučiame name, todėl žinau, kad pro durų akutę kiekvieną mano svečią palydi įtari kaimynės akis. Ji daug žino apie mane: kas pas mane lankosi, kas nakvoja, kas rytais išeina, kas rūko, kas triukšmauja, dejuoja ar klykauja iš nesutramdomos aistros. Kaimynė budri. Kaip ir mūsų valstybė.

Mano buto sienos plonos. Mano kaimynė girdi, kaip aš, apimtas keisto juoko priepuolio, juokiuosi lytinio akto metu. Mano mergina irgi kikena. Gal iš manęs, gal iš prie sienos prisiplojusios kaimynės ausies.

Tačiau kartais juoktis nesinori. Ypač po vieno keisto pasakojimo, kurį išgirdau visai neseniai. Tai pasakojimas apie nuolatinį stebėjimą, sekimą ir seksą. Pagrindiniai veikėjai – tėvas ir jo sūnus su žmona. Veiksmas vyksta dideliame privačiame name netoli Vilniaus.

Taigi. Trisdešimtmetis sūnus su žmona gyvena tėvų name. Motina mirusi. Vienišas tėvas. Trims asmenims namo visiškai pakanka. Ir konfliktų jokių nekyla. Kone idiliškas gyvenimas.

Idiliškas iki lemtingos dienos, kai sūnus pasilieka namie vienas. Nuobodžiauja. Nutaria pasižiūrėti kokį nors filmą iš nemažos tėvo video kolekcijos. Išsirenka. Tačiau į video grotuvą jau įdėta kita kasetė. Sūnus ją įjungia ir negali patikėti. Video juostoje nufilmuota jo nuoga žmona, persirenginėjanti jų miegamajame. Toliau dar įdomiau: juostoje įrašytas jo paties ir žmonos meilės aktas. Sūnui iš siaubo pasišiaušia plaukai: tėvas įrašinėja pačias intymiausias savo sūnaus gyvenimo detales!

Iš pykčio sūnus sudaužo video kasetę į smulkiausius gabalus. Sviedęs juos grįžusiam tėvui į veidą, pareikalauja pasiaiškinimo. Šokiruotas, sukrėstas tėvas nežino, ką atsakyti. Jo pasiaiškinimai visiškai neįtikinantys: esą jis vienišas, jam trūksta moterų, jis daugiau to nedarysiąs. Tėvas maldauja sūnaus, kad jis nieko nepasakotų savo žmonai.

Stebėjimo viršūnė: slapta kamera ir tėvas, erotiškai pasitenkinantis stebėdamas savo sūnaus ir jo žmonos lytinius aktus. Ar būna blogiau? Ar sūnaus santykiai su tėvu gali tęstis? Ar įmanoma atleisti? Ar sūnus turėtų papasakoti apie incidentą žmonai? Ar jiems reikia tučtuojau išsikraustyti iš tėvų namų? Šitie klausimai iš karto iškilo sūnui.

Dabar sūnus su žmona gyvena savame bute Vilniuje. Kol sūnus vėl galės kalbėtis su tėvu, praeis nemažai laiko. Dabar tik tyla. Žmona viską sužinojo. Ji vis dar negali atgauti žado. Sūnus ir jo žmona tikisi, kad jų erotinės kasetės nebuvo niekur platinamos. Reikia tikėtis.

Uhhh... Ką galima pridėti prie šitokios istorijos? Gal tai, kad dabar mano kaimynės akis ir ausis atrodo man tokia miela ir nekalta. Tegu sau stebi mane. Tik tegu nefilmuoja. Tikiuosi, kad mano miegamajame niekas nesuspėjo įtaisyti stebėjimo ar filmavimo kameros. Reiks įdėmiai apžiūrėti visus kampus.

Po panašių istorijų pamanai, kad visas mūsų pasaulis – kažkoks permatomas, perregimas, peršviečiamas. Net intymiausius mūsų gyvenimo aktus įrašinėja visagalė stebėjimo sistema (dėl to tokios populiarios yra laidos „Didysis brolis“ (Big Brother) ar „Už stiklo“ (Za steklom). Mes miegame, valgome, mylimės stebinčių minių akivaizdoje. Niekur nepasislėpsi. Kai kurie iš mūsų daromės vis didesni ekshibicionistai: mums patinka, kai mus stebi ir mus įrašinėja. Mums patinka ateiti į „Atleisk“ ar „Teismą“ ir iškloti visas asmeniškiausias savo gyvenimo peripetijas. Tegu mato, tegu džiūgauja visagalė žiūrinčiųjų akis.

O aš į „Atleisk“ tikrai neisiu. Man užtenka kaimynės. Nebent ji manęs prašytų atleidimo. Tada ašaročiau visų akivaizdoje ir jausčiausi lyg peršviestas pačiu galingiausiu rentgenu. O kaip jūs jaučiatės, skaitytojau? Ar jus kas nors seka? O gal jūs ką nors persekiojate? Parašykite.

2003