Naglis Meilus

 

Naglis Meilus buvo vienas iš Artūro Tereškino personažų egzistavusiame portale www.omni.lt. Naglio Meilaus straipsniai ten spausdinti 2001-2005 metais. Čia dedami išlikę rašiniai nesilaikant kokios nors chronologijos.

 

SEKSAS IR LIETUVA, ARBA KAIP AŠ TAPAU SEKSO TYRINĖTOJU

Naglis Meilus

Šiandien pradedame naują skiltį „Seksas ir Lietuva". Joje seksologas, psichologas ir kultūrologas Naglis Meilus kalbės apie kūniškus dalykus, nagrinės sekso problemas, atsakinės į skaitytojų klausimus. Nuo šiandien kiekvieną penktadienį „Seksas ir Lietuva"!

 

Visi mane vadina sekso specialistu. Aš rašau apie seksualiai susijaudinusius kūnus. Lavinu savo kūną. Mėgstu mylėtis. Nepraleidžiu progų: flirtas, žaidimas, prisilietimas, išsiskyrimas - visa tai mano kasdienybė. Gyvenimo druska.

 

Koks mano išsilavinimas? Ar aš turiu diplomą iš seksologijos? Ne. Mano diplomas - mano patirtis. Mėgstu eksperimentuoti. Aš ir dvi merginos. Aš, mergina ir vaikinas. Aš ir du vaikinai. Šešetas skirtingų lyčių asmenų ir vienas hermafroditas. Atrodo keista ir baisu. Ne, ne visai. Baisu tai, kas nepatirta. Tačiau kaip ir daugelis eksperimentuotojų nemėgstu skausmo. Todėl didžioms tramdytojoms ar tramdytojams su odiniais bizūnais ir metaliniais antrankiais aš sakau: ieškokite vergų kitur. Žinau, kad sadomazochizmo esmė - galios žaidimas. Tačiau skausmas man nėra seksualus. Galbūt tai vienas iš mano kaip sekso tyrinėtojo ribotumų.

 

„Seksas? Tokioje katalikiškoje šalyje kaip Lietuva" - nustebę gūžčioja pečiais mano bičiuliai. „Taip", - man belieka linguoti galva. Tikrai. Sekso patarimų reikia visiems - ir heteroseksualams, ir gėjams, ir transeksualams, ir biseksualams, ir jauniems, ir vyresniems. Kad esame nekaip pasirengę sekso, meilės, draugystės sferoje įrodo ir itin neseksualios televizijos laidos, tokios, kaip „Šacharazados naktys" ar „Atleisk".

 

Lietuvoje neįprasta kalbėti apie seksą. Tyla - bloga byla. O juk tiek daug skyrybų, tiek daug nepatenkintų veidų, nerealizuotų seksualinių fantazijų, nuobodžios kasdienybės! Kas kaltas? Katalikiška kultūra? Džiūstantys rūtelių vainikėliai ir juodbėriai žirgeliai, be jokio pasigailėjimo išspardę uošvių vartelius?

 

Mums sunku normaliai įvardinti net vyro ir moters lytinius organus. Vadiname juos arba klinikiniais terminais, arba kone keiksmažodžiais. Pasižiūrėkime, kaip išsamiai šiais organais rūpinasi anglų kalba. Tarp tiesiog obsceniškų vardų, kurių čia minėti nevalia, rasime ir tokių, kaip „king" (karalius), „Mr. Happy" (ponas Laimingasis), „John Thomas" (Džonas Thomas), „Johnson" (Džonsonas), „the Bishop" (vyskupas), „guitar" (gitara) ir daugybė kitų vyrui apibūdinti bei „pussy" (katytė), „love canal" (meilės kanalas), „hot box" (karštoji dežutė), „honey hive" (medaus avilys) ir „Cupid's cave" (Kupidono ola) moters kūnui įvardinti. Jei pamenate amerikiečių serialą „Seksas ir miestas", vienoje serijoje kalbama apie moters makštį, kuri vadinama „bebriuku" (netikslus angliško žodžio „beaver" vertimas). O ar mes prastesni? Pasikalbėkime. Išsiaiškinkime. Pafantazuokime.

 

Aš patarinėju visiems ir apie daug ką - moterims, mylinčioms vyrus, vyrams, mylintiems moteris, moterims, mylinčioms moteris, vyrams, mylintiems moteris ir vyrus ... Daugybei skirtingų žmonių. Apie visokios meilės rūšis ir mylėjimosi būdus. „Švelnus pūkeli, tu žinai, kur mano meilė, kur jinai..." buvo dainuojama senoje estradinėje dainoje. Deja, dažnai mes nežinome, kur ta mūsų meilė. Ir kaip ją mylėti. O pūkelis blaškosi po barus, klubus, tarpuvartes ir pakrūmius.

 

Aš galiu atsakyti į klausimus apie tai, kaip atrasti seksualiausią sau poziciją, ką mėgsta heteroseksualūs vyrai, kas patinka nuotykingoms moterims. Kodėl kai kurie prezervatyvai yra braškių skonio? Kur galima nusipirkti valgomų trumpikių ir kodėl valgyti jas nuo savo partnerio sėdmenų? Kaip įkinkyti savo vaizduotę į meilės darbą? Kodėl nė vienas mano partneris manęs nepatenkino? Ar pornografija žalinga? Kodėl aš vis dar vieniša(s)? Klausimų daugybė. Tik klauskite. Lauksiu klausimų, erotinių istorijų, savos patirties pasakojimų elektroniniu paštu iš skaitytojų ir visų besidominčių seksu naglameile@hotmail.com .

 

Sutikti žmonės paprastai manęs klausia, ar jie bus aprašyti, ar jie pasidarys mano tyrinėjimo objektais. Paprastai atsakau: „Ką tu, ne". Nors žinau, kad kiekvienas bučinys, kiekvienas rankos paspaudimas, kiekviena gundanti šypsena suteikia man įkvėpimo. Kaip ir kiekvienas netikėtas nuotykis ar pasakojimas. Mąstydamas apie juos, sakau: susitiksime bendrose fantazijose.

 

2002

KODĖL NĖRA SERIALO SEKSAS IR VILNIUS?

Naglis Meilus 

Man patinka amerikiečių serialas „Seksas ir miestas“. Apie moteris, nuolat ištroškusias sekso. Gyvenančias pasaulio centre – Niujorke. Kur daug gražių ir turtingų vyrų. Tos moterys ir elgiasi kaip vyrai. Pačios renkasi, pačios užkabinėja vyrus, pačios sprendžia. Be jokių sentimentų. Ar jo didelis daiktas? – klausia viena. Visos karštai aptarinėja dydžio svarbą. Vėliau ima kalbėti apie vaikiną, kuris fantastiškai darbuojasi liežuviu tam tikroje moters vietoje (lietuviškai ta vieta buvo išversta ‘bebriukas’). Ar ne gražu? Marijos žemei reikia tokių serialų. Ir tokių moterų.

„Seksas? Tokioje katalikiškoje šalyje kaip Lietuva“, – nustebę gūžčioja pečiais mano bičiuliai. „Taip“, – man belieka linguoti galva. Tikrai. Lietuvoje neįprasta kalbėti apie seksą. Tyla – bloga byla. O juk tiek daug skyrybų, tiek daug nepatenkintų veidų, nerealizuotų seksualinių fantazijų, nuobodžios kasdienybės! Kas kaltas? Katalikiška kultūra? Džiūstantys rūtelių vainikėliai ir juodbėriai žirgeliai, be jokio pasigailėjimo išspardę uošvių vartelius?

„Švelnus pūkeli, tu žinai, kur mano meilė, kur jinai...“ buvo dainuojama senoje estradinėje dainoje. Deja, dažnai mes nežinome, kur ta mūsų meilė. Ir kaip ją mylėti. O pūkelis blaškosi po barus, klubus, tarpuvartes ir pakrūmius. Kad esame nekaip pasirengę sekso, meilės, draugystės sferoje įrodo ir itin neseksualios buvusios bei esančios televizijos laidos, tokios, kaip „Šacharazados naktys“, „Atleisk“, „Šapro šou“ ar „Gedimino 11“.

Mums sunku normaliai įvardinti net vyro ir moters lytinius organus. Vadiname juos arba klinikiniais terminais, arba kone keiksmažodžiais. Pasižiūrėkime, kaip išsamiai šiais organais rūpinasi anglų kalba. Tarp tiesiog obsceniškų vardų, kurių čia minėti nevalia, rasime ir tokių, kaip „king“ (karalius), „Mr. Happy“ (ponas Laimingasis), „John Thomas“ (Džonas Thomas), „Johnson“ (Džonsonas), „the Bishop“ (vyskupas), „guitar“ (gitara) ir daugybė kitų vyrui apibūdinti bei „pussy“ (katytė), „love canal“ (meilės kanalas), „hot box“ (karštoji dežutė), „honey hive“ (medaus avilys) ir „Cupid’s cave“ (Kupidono ola) moters kūnui įvardinti. Jei pamenate amerikiečių serialą „Seksas ir miestas“, vienoje serijoje kalbama apie moters makštį, kuri vadinama „bebriuku“ (netikslus angliško žodžio „beaver“ vertimas). O ar mes prastesni? Pasikalbėkime. Išsiaiškinkime. Pafantazuokime.

Gaila, kad mes turime tik savą „Sniego skonį“ ir „Gedimino 11“, tačiau neturime „Sekso ir Vilniaus“, „Meilės ir Kauno“ ar „Audringų naktų Balbieriškyje“. Būtų neįtikėtinai smagu patirti, kad ir lietuviai bei lietuvės moka vilioti, mylėti, patirti malonumų. Dėl to siūlau pirmos serialo „Seksas ir Vilnius“ serijos scenarijų!

„Seksas ir Vilnius“. Pirma serija – „Meilės skonis Gedimino 42 (Visiškai atvirai)“. Pagrindiniai veikėjai: Naglis Meilus (28 metų nuotykių ieškotojas), Onytė Aistevičiūtė (24 metų vertėja), Alina Alksnė (30 metų energinga moteris, žavinti visus aplinkinius) (Mikis Marijonavičius (33 gerokai išgeriantis vyriškis).

Penktadienio vakarą Naglis Meilus užsuka į „Stiklių tangomaniją“, kurioje turi sutikti savo internetinę pažįstamą. Pažįstamos jis nesutinka (ji išsigando ir neatėjo), tačiau susipažįsta su žinoma televizinių laidų vedėja. Atvirai rodomos jų meilės meno pratybos. Seksualus vedėjos balsas tiesiog užburia Meilų.

Toje pačioje serijoje Gedimino prospekte gyvenanti Alina Alksnė sutinka simpatišką vyriškį, kuris užkalbina ją kavinėje ir prisėda prie jos staliuko. Alina jam duoda savo telefoną. Tačiau vyriškis neskambina. Po kelių savaičių sutikusi jį gatvėje Alina jam papriekaištauja. Vyriškis pasako, kad jis yra gėjus ir kad jau penketą metų gyvena su draugu. Taip pat prisipažįsta, kad jis kartu su savo draugu norėtų pasimylėti su ja. Tačiau šito neįvyksta, kadangi vyrai jaučia, kad jiems nieko neišeis. Įkaušusi Alina iškeikia vyriškius ir išeina.

Alina išvažiuoja į komandiruotę ir palieka savo butą Onytei, kuri laikinai jame apsigyvena. Bėda, kad Onytė ima matyti vaiduoklius. Jai vaidenasi buvę jos vaikinai ir meilužiai. Neapsikentusi Onytė pasikviečia į butą atsitiktinį praeivį Mikį Marijonavičių, kuris turi keistų seksualinių polinkių. Jam patinka, kai moterys jam kepa bulvinius blynus ir dar karštais jais nukloja jo kūną. Onytė išbėga pirkti bulvių.

Naglis Meilus išsiskiria su laidų vedėja, nes ji ima terorizuoti Meilų telefoniniu seksu. Vedėjos seksualus balsas Meilui ima kelti siaubą. Serialas baigiasi „Stiklių tangomanijoje“, kurioje vyksta cepelinų balius. Didžiausias cepelinas atitenka Lietuvos žvaigždei Cicui Rytinui, kuris jau gerokai įkaušęs dainuoja: „You say you love me only when you’re drunk“ (Tu prisipažįsti mane mylintis tik tada, kai tu girtas). Meilus pritaria savo žemu balsu. Jis jau visiškai girtas, todėl išpažįsta savo meilę žinomai Lietuvos asmenybei Žalmantai Aukauskienei, kuri sukiojasi „Stiklių tangomanijoje“. Žalmanta pasikviečia Meilų į savo namus. Didžiuliame miegamajame užtemsta šviesos. Skamba seksuali muzika. Serijos pabaiga. Fin.

Toks lietuviško serialo pradinis variantas! Jį dar reikia tobulinti. Todėl skelbiame konkursą: kas parašys geriausią serialo „Vilnius ir seksas“ seriją. Prizas – vakaras su visų godojamu Nagliu Meilumi viename iš Vilniaus barų. Laukiame laiškų!

2003

AR ĮMANOMA BŪTI MYLIMAI: STORULĖS IŠPAŽINTIS

Naglis Meilus 

 

Šiandien savo skaitytojams pateikiu Laimos (vardas pakeistas) istoriją. Galbūt jos patirtis įkvėps kitus, panašius į ją?

Laimai tik dvidešimt penkeri. Sveria 110 kilogramų. Ji nuolat žiūri į plonas ilgakojes merginas ir kankinasi. Visur visi ploni: gatvėse, moterų žurnalų viršeliuose, televizijos programose. Orų mergaitės tokios dailios, kad jai norisi verkti. Prieš keletą mėnesių Laima net ryžosi eiti pas plastinės operacijos gydytoją, kad nusiurbtų jos riebalus. Išgirdusi kainą, išsigando. Gydytojas pasakė, kad nusiurbti tegalės nedaug. Kad ji turėtų mažiau valgyti ir daugiau sportuoti.

Ji daug ką išbandė. Įvairias dietas. Nevalgydavo po keletą dienų, o paskui vėl prisirydavo iki uždusimo. Dieta jai nepadeda. Sportuoti sunku, nors Laima stengiasi daug ir greitai vaikščioti. Nerūko. Išgeria tik kartą per savaitę.

Laima jaučia, kad joje gyvena plonas asmuo, nors ir yra stambi. Laimos mama nuolat iš jos juokiasi: “Tai kiek plonų merginų tavyje yra? Tikriausiai ne viena!” Žinau, kad po šitokių žodžių Laima ima dar labiau savęs nekęsti.

Matau, kad ji nekenčia savęs. Turi labai nedaug draugų (aš vienas iš jų). Laimai dvidešimt penkeri, tačiau ji nėra turėjusi ilgalaikio draugo. Ji nuolat manęs klausia: „Ar kam nors patrauklios tokios moterys kaip aš?“ Atsakau, kad taip. Nes žinau, kad yra vyrų, kuriems Laimos tipo moterys patinka. Deja, visi Laimos sutiktieji buvo arba sukriošėliai šešiasdešimtmečiai, arba „iškrypėliai“. Kalbėdamiesi su Laima, mes net suskirstėme vyrus pagal tai, ko jie joje, storulėje, ieško. Pirmiausia, „iškrypėliai“, arba tie, kurie mano, kad draugauti su tokia, kaip Laima, yra šioks toks iškrypimas. Antra grupė – tai fetišistai, arba tie, kurie yra apsėsti dydžių. Jiems patinka didelės moterys, bet jiems nerūpi moterų jausmai, protas, širdis. Na, o trečia grupė vyrų, kurių Laima yra sutikusi daugiausia, tai beviltėliai. Tie, kurie viską atiduotų už draugystę su gyva moterimi arba už prisilietimą prie jos kūno (dauguma senukų priklauso šiai kategorijai). Iš nevilties Laima yra leidusi savo naktis su visomis trimis iš šitų kategorijų. Po to būdavo liūdna, ir ji imdavo dar labiau šlykštėtis savimi.

Tačiau prieš porą savaičių internete Laima sutiko vaikiną, kuriam, atrodo, ji patinka kaip žmogus. Pasikalbėję pokalbių svetainėje jie nutarė susitikti. Laima labai jaudinosi, nors jau internete ji prisipažino, kaip atrodo, kad yra storoka. Vyriškis atsakė, kad jam tai nesvarbu. Į pirmą pasimatymą jis atnešė gėlių. Atrodė normalus simpatiškas vyras. Dabar jis nuolat dovanoja jai gėlių, saldainių, dažnai skambina. Siunčia romantiškas žinutes į jos mobilų telefoną. Kaip supratau iš Laimos pasakojimų, jam reikia ne tik sekso su ja. Tačiau Laima kol kas juo netiki. Ar ji iš tikrųjų jam patinka? O gal jis priklauso vienai iš mūsų minėtų kategorijų?

Aš liepiau Laimai pasikalbėti su savo draugu (prisiminkite: bendravimas yra pats svarbiausias dalykas bet kokiuose santykiuose!). Užvakar paskambinusi Laima sakė, kad pokalbis jau įvyko. Jos draugas tvirtina, kad norįs su ja draugauti. Jam patinka, kaip ji atrodo. Kad jis nemėgsta merginų iš „Cosmopolitano“, „Ieva/Harper Bazaar“ ar „Laimos“ žurnalų. Vieni kaulai ir skūra jo netraukia. Bet Laima vis tiek pasimetusi. Pirmą sykį gyvenime ji jaučiasi patraukli ir geidžiama, saugi ir laiminga. Gal tai tik sapnas?

Ne, sakau jai. Tai ne sapnas. Neseniai sužinojau, kad Amerikoje yra net organizacijų, vienijančių sunkiasvores moteris. Tokios moterys viena kitą remia ir viena kitai padeda. Yra ir organizacija, telkianti vyrus, kuriems patinka storulės. Gal Laima su savo draugu turėtų į šias organizacijas įstoti? Laima pažadėjo parašyti keletą laiškų į Ameriką.

Koks šitos istorijos moralas? Kad meilė daug ką gyvenime pakeičia. Kad mus gali mylėti tokius, kokie esame. Net ir tuos ar tas, kurios turi viršsvorio. Ir jos turi teisę būti laimingos. Kaip mano draugė Laima dabar. Žinau, kad pasaulyje yra vyrų, kuriems svarbu ne tai, kiek moteris sveria, bet ką ji jaučia ir mąsto, kuo ji domisi ir kuo gyvena. Tad visų šalių meilės ieškotojai, susivienykite! Meilės nenupirksi ir nepasversi!

2004

PATEISINK MANO MEILĘ, ARBA AR PORNOGRAFIJA YRA ŽALINGA?

Naglis Meilus

Ko reikia Lietuvos merginoms ir moterims? Ko reikia Lietuvos vaikinams ir vyrams? Norėdamas sužinoti, perbėgau keletą lietuviškų tinklalapių su internetiniais skelbimais. Pasiklausykite.

„Pasiturintis vaikinas norėtų susirasti sau vergą, kuris pildytų visus jo norus. Garantuota gera materialinė parama“. „Jauna, liekna, simpatiška mergina ieško tokios pat merginos įvairioms fantazijoms išpildyti“. „Esu vedusi, seksuali ir aistringa. Ieškau darbo porno filmuose ar erotinėse nuotraukose. Galiu filmuotis ir su savo vyru, ir su kitais vaikinais ar merginomis“. „Šeimyninė pora susipažintų su 25–30 metų mergina ne tik seksui“. „Merginoms, poroms – tikras sekso vergas“. „Susipažinčiau su vaikinu, kuris būtų komunikabilus, išsilavinęs, nevedęs optimistas, pelėda ir azartiškas žmogus... Norėčiau su Tavimi pasitikti auksinį rudenį“.

Vieniems reikia meilės ir romantikos. Kitiems – kaip matyti iš daugumos skelbimų – tik savo fantazijų patenkinimo. Pastarųjų daugiausia. Kai kurios iš įsiaudrinusių fantazijų atrodo itin pornografinės (jų čia nespausdinome). Tačiau ar tai blogai?

Ar blogai, kai vaikinas svajoja apie seksualius merginos kojos pirštukus savo burnoje? Ar blogai, kai moteris nori praleisti laiką su dviem tvirtais uniformuotais vyrais? Ar blogai, kad vienoms merginoms patinka stambūs plaukuoti nuplikę vyrai su didelėmis rankomis, o kitoms – tik išstypę paaugliško tipo jaunuoliai?

Tikrai nėra blogai. Kiekvienam savo. Vienų fantazijos ir troškimai atrodo keisti, kitų visiškai „iškrypėliški“. Tačiau reikia prisiminti tai, kad kas vieniems normalu, kitiems gali atrodyti nepriimtina. Kai aš klausiu žmonių, ką jie mėgsta daryti lovoje, dažnai išgirstu drovų atsakymą: man patinka bučiuoti mylimos moters pažastis; kartais aš mėgstu masažuoti savo mylimo vyro pakaušį; mylėdamasis mėgstu žiūrėti pornografinius filmus. Ar aš esu normali (us)? Atsakau, kad nieko nenormalaus jų malonumuose aš nematau.

Ir pats prisipažįstu, kad niekada nesibodėjau pornografija. Ji mane jaudindavo. Atsivertęs „Penthouse“, „Playboy“ ar kokį kitą erotinį žurnalą, žavėdavausi skoningomis nuotraukomis. Pasitaikydavo ir ne tokių skoningų žurnalų. Juos irgi vartydavau. Keisčiausios pozos, išsikraipę nuo prakaito blizgantys kūnai. Užmerktos akys.

Mūsų laikais vis daugiau seksualinių reiškinių yra vis labiau priimtini. Tačiau ne taip seniai jau nebeegzistuojanti LNK laida „Arena“ diskutavo oralinius malonumus kaip didžiausią nukrypimą nuo normalaus gyvenimo. Nijolė Oželytė, a.k.a. Bulius, kvietė mąstyti apie dvasią bei sielą ir užmiršti mūsų purvinus kūnus. Ne veltui gerbiamas Bulius kažkada priklausė konservatoriams.

Priešistoriniais laikais, kai konservatoriai buvo valdžioje, jų galvose nuolat kirbėjo klausimai: „Kaip išvalyti piliečių galvas nuo erotikos, pornografijos ir kitų nereikalingų fantazijų? Kaip atpratinti juos nuo noro fantazuoti apie seksą ir toms fantazijoms atsiduoti? Kaip paversti juos tyra dora darbo jėga?“

Nepavyko. Netrumpa pornografijos istorija (sakytume, prasidėjusi su senovės indais ar graikais) įrodo, kad jokie draudimai ir valstybiniai įsakai nesugeba pažaboti žmogaus proto ir vaizduotės. Ir oraliniai malonumai nėra nenormalūs. Vargas politikams ir buliams!

Mes, gyvenantys post-Madonnos, amerikiečių pop karalienės, amžiuje, tai gerai suvokiame. Pamenate nors vieną Madonnos muzikinį klipą? Aš pamenu. Kad ir „Pateisink mano meilę“ (Justify My Love, 1990). Klipe užsimetusi paltą ant ažūrinio apatinuko vienoje rankoje nešdama lagaminą, Madonna eina viešbučio koridoriumi. Pro praviras vieno kambario duris matyti seksualiai susijaudinusi susivėlusi moteris. „Aš noriu bučiuoti tave Paryžiuje,/ aš noriu laikyti tavo ranką Romoje“, – seksualiu balsu dainuoja pop karalienė. Koridoriumi Madonną sekantis vaikinas prisiartina, ir klipo herojė aistringai ima jį bučiuoti. Po to veiksmas persikelia į kitą viešbučio kambarį, kuriame vyksta sadomazochistinis vaidinimas. Susipynę kūnai, blizganti seksuali oda, odiniai bikini, korsetai ir kiti viliojimo įrankiai. Androginiški, ryškiai išdažyti asmenys. „Papasakok man savo sapnus./ Ar aš esu juose?/ Papasakok man savo baimes,/ ar tu išsigandęs?/ Papasakok man savo istorijas/Aš nebijau to, kas tu esi“. Video baigiamas dainos žodžiais, įrašytais ekrane: „Vargšas yra tas, kurio malonumai priklauso nuo kitų leidimo“.

Taigi. Erotinės ar net pornografinės fantazijos, kurios yra dviejų ar daugiau partnerių susitarimas ir niekam nedaro žalos, yra absoliučiai normalios ir nesmerktinos. Pornografija dažnai įgalina fantazijas ir sukuria galimybių naujiems malonumams ir aistroms. Kaip tikriausiai pasakytų Madonna, jos pateisina mūsų meilę.

„Papasakok man savo svajones./ Ar aš esu jose?“ Atsakau:
„Taip, kiekvienoje iš jų“.

2004

NIEKAS NENORĖJO MYLĖTIS: KELETAS SCENARIJŲ LIETUVIŠKIEMS EROTINIAMS FILMAMS

Naglis Meilus

„Sveika, brangioji! Pabučiuok mane. Pasilenk.” Pliaukšt! ”Ar patinka? Tavo tokios saldžios lūpos. Tu tiesiog nuostabi. Tavo geltonos peroksidinės kasos mane taip jaudina...“ Pliaukšt!

Nepatikėsite, bet tai nuotrupa iš lietuviško erotinio filmo scenarijaus. Jie jau kuriami. Rašomi kas diena. Mūsų kasdienoje. Tereikia prisiminti paskutinį scenarijų – „Omegos“ dainininko istoriją. Net pornografiniai filmai, gaminami Holivudo platumose, mums galėtų pavydėti.

Mūsų kasdienybė beprotiškai erotiška. Man tereikia žvilgtelėti pro savo buto langą, kad pamatyčiau, kaip vešliai sužėlusioje žolėje styro du apsinuoginę užpakaliai. Kiek daug medžiagos scenarijams! Galite vadinti mane išprotėjusiu, bet tikriausiai ateis diena, kai mano erotiniai scenarijai bus plačiai skaitomi ir statomi. Šiandien siūlau tik keletą pačių švelniausių lietuviškos meilės istorijų.

Filmas „Bliamba, aš tave myliu“
Pirma scena: Veiksmas vyksta apleistoje futbolo aikštelėje. Ant suolelio sėdi vaikinas, panašus į Marijoną Mikutavičių, ir įdėmiai žvelgia merginai, panašiai į Džordaną Butkutę, į akis. Vaikinas švelniai glosto Džordanos petį: „Andzelmute, man taip gera... Kaune jau sužydėjo visos gėlės. Einam į Metropolitaną“. Mergina atsidūsta ir sako: „Noriu į Los Patrankos. Noriu šokti visą naktį, kad mane laikytum apkabinęs kaip gražuolę Rutkelytę“. Marijonas karštai apkabina Džordaną, ir jų lūpos susilieja karštame bučinyje. Antra scena (praleista dėl cenzūros reikalavimų). Trečia scena: Mergina, panaši į Džordaną, nubunda svetimoje lovoje, šalia jos jau nebe Marijonas, o vyriškis, panašus į Audrių Siaurusevičių, tik be ūsų. Mergina klausia: „Kur aš ir kur mano Marijus? Kodėl aš čia? Mergaitės nori mylėti! Mergaitės nenori liūdėti!“ Siaurusevičius praplėšia akis ir vangiai taria: „Tai juk pardavė man tas bachūras tave už 70 litų. Jam reikėjo užsimest ant galvos kažkokios chemijos“. Džordana pašoka iš lovos ir nuoga išbėga į gatvę. Naktis. Ketvirta scena: Marijonas glosto Džordaną ir sako: „Aš nenorėjau, bet labai reikėjo. Sudaviau tau į makaulę ir nualpai. Tada ir atidaviau tam gaidžiui. Nieko, juk tu nieko neprisimeni“. Džordana verksmingai: „Aš tavimi taip tikėjau. Mylėjau karštai kaip Brazauskas savo Butrimienę. O tu? Kodėl? Ar aš galėsiu tau atleisti?“ Penkta scena: nuogi vaikinas ir mergina žiūri į vienas kito kūnus. Šviečia mėnesiena. (Toliau praleista dėl cenzūros reikalavimų).

Filmas „Joja lietuviai, arba Omegos paslaptis“
Pirma scena: 2005 metai. Lietuva jau prie Europos Sąjungos slenksčio. Du vaikinai Vadimas ir Gerardas, dirbantys striptizo klube „Omega“, vakarieniauja nedidelėje Vilniaus užeigoje. Staiga į užeigą įsiveržia ketvertas kaukėtų vyriškių ir čiumpa netekusius žado vaikinus. Vadimas ir Olegas surišami ir išvežami nežinoma kryptimi. Atokioje sodyboje jie girdomi keistais gėrimais. Niekas nebeprisimena, kas įvyko. Antra scena: Vilnių sukrečia skandalas: apyvartoje pasirodo neįtikėtinai grafiška gėjų pornografinė juosta, kurioje vaidina Vadimas ir Gerardas. Nors pornografija Lietuvoje dar uždrausta, juosta plačiai platinama. Pagrindiniai juostos aktoriai negali atsiginti nuo žiniasklaidos dėmesio. Trečia scena: Vadimas ir Gerardas sėdi TV18 laidoje „Turgaus istorijos“. Ją veda Edita Mildažytė. Rodomos ištraukos iš pornografinio filmo. Vaikinai sėdi nudelbę akis ir mėgina aiškinti, kad filmo autoriai juos išprievartavę. Jie nieko neatsimeną. Ir iš viso jiems patinka tik moterys. Studijoje sėdinčios žiūrovės ašaroja. Trečia scena: Vadimas ir Gerardas išvyksta į užsienį ir tampa gėjų pornožvaigždėmis. Rodomos jų meninių pasiekimų ištraukos. Girdėti daina: „Mes pornožvaigždės, mūsų silikoniniai smakrai ir krūtinės amžinos… Sustok, neskubėk, dar ne laikas… Aš dar nepasiruošęs…“

Filmas „Nuogas valsas, arba Cicino skonis“
Pirma scena: Garsią Lietuvos estrados žvaigždę Rytį Ciciną persekioja emociškai nestabili mergina Janina. Prirašiusi pusšimtį laiškų savo dievaičiui ir negavusi atsakymo, mergina nutaria šturmuoti Cicino namus. Naktis. Staiga pasigirsta tranki muzika. Prie Cicino namo Kaune mergina šoka erotišką viliotinį-striptizą. Balkone apsisiautęs raudonu blizgančiu chalatu pasirodo aktorius, vaizduojantis Ciciną. Jis užsimiegojęs ir pasimetęs. „Ką tu čia veiki po velnių?!“ – klausia Cicinas. Janina atsako: „Tu priklausai tik man. Tavo dainos mano širdies šauksmas. Dainuok, širdie, gyvenimą. Mūsų dienos kaip šventė!“ Cicinas: „Ką? Kas tu ir ko tau reikia?“ „Mes vieno kraujo, tu ir aš, man reikia tavęs, tu mano kraujo vagis, nebėk nuo manęs...“ Muzika nutyla, ir Cicinas netikėtai uždainuoja meilės dainą. Antra scena: Cicinas ir Janina lankosi viename iš Kauno klubų, kur Cicinui suduodama į veidą. Cicinas verkia, o Janina aršiai puola užpuoliką. Paskui ji bučiuoja Cicino ašarotą veidą ir sako: „Tu mano berniukas, aš tavo mergytė, tu mano laivelis, aš tavo irkliukas, tu mano bulkutė, aš tavo peiliukas...“ Cicinas nusišypso. Trečia scena (išcenzūruota): už sienos girdėti besimylinčio Cicino šnopavimas. „Pavargai, brangusis?“ – klausia Janina. „Ne, aš eržilas. Aš tavo arkliukas“. Rodomi aistringos meilės kadrai. Ketvirta scena: Nuogi Cicinas ir Janina šoka valsą. Abu žiūri vienas kitam į akis. Ilgai ir ilgesingai. Cicinas niūniuoja: „Skinsiu raudoną rožę ir dovanosiu ją tau... You must love me... Tiesa, šiandien vakarienei kugelis ar cepelinai?“ Pabaiga.

Lietuviškos erotikos industrija nenuilstama. Kaip matote iš šitų scenarijų, aš vienas iš talentingiausių jos atstovų. Greit man atsivers ir Holivudo durys (kaip kokiai Ingeborgai Dapkūnaitei). Ir nuogas aš dar neblogai atrodau. Tik Cicino vaidmeniui kol kas dar netiksiu. Teks vaidinti Mikutavičių.

Pliaukšt per užpakalį! „Ooo, kaip gera. Smarkiau. Dar dar“. „Ei, Ryti, nustok. Geriau duok man cigaretę. Man jau rankos įskaudo“. Pliaukšt!

2005

KAIP IŠGYVENTI ĮSIMYLĖJIMĄ?

Naglis Meilus

Šiandien man liūdna. Mane kankina meilė. Veikiau netikėtas įsimylėjimas. Negaliu susikaupti. Jaučiuosi kaip šešiolikmetis: smarkiai plaka širdis, virpa rankos, džiūsta burna kiekvieną kartą, kai tik ją sutinku. Kaip išgyventi įsimylėjimą?

Žinau, kad įsimylėjimas pasibaigia. Tik ilgai po jo kankinuosi. Banalu, tačiau, kai įsimyli, viskas atrodo kitaip: viską geriau užuodžiu, geriau matau, praeiviai gatvėse atrodo gražesni, aš pats vaikštau apimtas keistos euforijos. Nuolat mąstau apie savo įsimylėjimo objektą. Bet nuolat savęs klausiu, ar ji kada nors prisimena mane? Ar aš jai svarbus? Kankindamasis laukiu jos skambučių. Bėda, kai įsimylėjimas yra panašus į vienakryptį eismą: žinai, kad norėdamas apsisukti ir sugrįžti atgal (į ramybės būseną) turi dar gerą puskilometrį nuvažiuoti pirmyn. Važiuoju, nors žinau, kad mano mašina po truputį genda. Ar nusiraminsiu? Ką man daryti?

Skambinu savo pažįstamai, kuri garsėja meilės aferomis. Nelaimingais įsimylėjimais, tragiškais atsisveikinimais. Gal ji turi kokių patarimų? Kokia jos patirtis?

Inga vis dar nenustoja pasakojusi man apie savo paskutinį vaikiną. Gražų, protingą, tačiau vėjavaikį. Išsiskyrusi su juo gal prieš mėnesį, ji nuolat jį sapnuodavo. Sapnuose vis prašydavo: ‚Pabučiuok mane. Aš žinau, kad mes išsiskirsime. Pabučiuok mane savo sausomis lūpomis. Pabučiuok mane, kad pajusčiau, kam nepriklausau ir ko nežinau. Tikriausiai tau jau nusibodo mano prašymai. Vis tiek. Pabučiuok mane“. Keisti Ingos sapnai kartodavosi.

Vaikščiodama Vilniaus gatvėmis mano pažįstama visur matydavo tik savo nelaimingą meilę: kiekvieno vaikino veide, kavinių languose ir parduotuvių vitrinose, net „Utenos trikotažo“ reklaminiuose plakatuose. Parėjusi namo šiek tiek paverkdavo. Mėnuo prabėgo kaip nebuvęs.

„Po daugybės įsimylėjimų, niekaip negali pasimokyti?“ – klausiu Ingos. Dabar ji tik kikena į telefono ragelį. Pasirodo, jai patinka įsimylėti. Ir jai dar labiau patinka mylėtis. Užsimiršti kūniško džiaugsmo akimirką. Inga teigia, kad tai natūrali gyvenimo dalis. Tačiau aš klausiu jos, ką daryti, jei aš tiesiog nuolat ir be perstojo apie savo meilę mąstau. Noriu su ja būti visą laiką. Negaliu nieko veikti. Bijau, kad vieną dieną ji mane paliks.

Inga surimtėja. „Žinai, gal mums reiktų nueiti pas psichologą. Gal mes nesubrendę tikriems jausmams?“ Galėčiau su ja sutikti, tačiau abejoju, ar tai padės. Ir ar kada subręsiu. Aš daug žinau apie meilę ir mylėjimąsi, tačiau žinojimas man nepadeda, kai užplūsta jausmų audros. Ir Lietuvos psichologai nepadės. Nebent lieps nupiešti žmogų, namą, medį ir išanalizuos mane. Diagnozė: pasimetęs ir beviltiškai įsimylėjęs.

Kalbantis su Inga, dingtelėjo mintis, kad įsimylėjime ir meilėje svarbiausia bendravimas: bendrauti su savo ilgalaikiu ar trumpalaikiu partneriu, kalbėtis apie savo lūkesčius ir jausmus. Taip, kaip aš bendrauju su Inga. Mėginti išsiaiškinti, ko vienas iš kito tikimės. Ar mūsų norai sutampa? Kalbėtis, kad įsimylėjimas nebūtų kaip vienakryptė gatvė. Bendravimas, bendravimas ir dar kartą bendravimas. Taip manė ir daugelio nemylimas senelis Marxas, ir visų nuolat prisimenamas tėvelis Froidas. Ir aš taip manau. Turėsiu pasikalbėti su savo išrinktąja.

Šiandien kirsdamas gatvę senamiestyje, pastebėjau plakatą su pusnuoge mergina, laikančia didelį kvepalų butelį. Iš butelio tryško geltonas kvapnus skystis. Mergina priminė mano įsimylėjimo objektą. Tai ji. Tikrai, tai ji. Ant plakato -- užrašas „Escape“: pabėgimas, pasitraukimas, išsivadavimas, užsimiršimas. Gal šiąnakt užsimiršiu jos glėbyje? Gal pajusiu, kad esu mylimas? Ir vėl stipriau suplakė mano širdis.

2004

PATARIMŲ METAS ARBA KAIP SKAITYTOJŲ LAIŠKAI PADEDA MAN GYVENTI

Naglis Meilus

Pavasaris – patarimų metas! Šitai nusprendžiau apimtas keisto skaitytojų laiškų antplūdžio. Vieni laiškai su virusais, kiti be, vieni anoniminiai, kiti su vardais ir pavardėmis. Skaitydamas laiškus, supranti, kad į daugumą iš jų neįmanoma atsakyti. Gali tik stebėtis. Juoktis. Verkti. Arba atsiversti „Panelės“ žurnalą ir rasti jame šimtą litų.

Šimto litų neradau, bet „Panelės“ patarimais naudojuosi kasdieniniame gyvenime. Seniai nesu panelė, niekada ja nebuvau, bet kaip neatkreipsi dėmesį į tokį patarimą. Klausimas (Vidmantė, 15 metų): „Kai žiūriu sekso filmus, visą laiką atrodo, kad aš myliuosi. Kažkas man dilgsi giliai viduje. Ar aš sveika? Kaip atsikratyti to dilgsėjimo?“ Atsakymas: „Esi sveika. Nežiūrėk tokių filmų, ir vidinis dilgsėjimo fenomenas (iš tiesų, tai – lytinis susijaudinimas) tavęs nebevargins“. Aš pats nustojau žiūrėti erotinius filmus, bet kiekvieną vakarą prieš miegą manyje kažkas dilgsi. Kas tai galėtų būti?

Tikriausiai mano skaitytojų laiškai, į kuriuos negaliu taip lengvai atsakyti. Nemoku jums pasakyti: „Nežiūrėk, ir nedilgsės“, „Susilaikyk, ir viskas bus gerai“, „Nedaryk, nes tai iškrypimas“. Nemanau, kad šitokie patarimai veiksmingi. Draudžiamas vaisius saldus. Ir dilgsi dilgsi jis mano viduje!

Taigi. Pateiksiu Jums šiek tiek paredaguotus anoniminius laiškus be atsakymų ir su jais. Kartais atrodo, kad pats laiško parašymas ir išsiuntimas – jau atsakymas. Jei apie tai mąstai, vadinasi susitvarkysi. Jei nori užmiršti ir išstumti iš savo gyvenimo, sunkokai pavyks.

Gal prieš savaitę savo dėžutėje radau keletą tokių „rašinių“. Pirmasis: „Nežinau, ar galite man padėti. Esu susižadėjusi mergina, gyvenanti su savo būsimu vyru. Mūsų meilės gyvenimas nuostabus, išskyrus vieną dalyką: mano vaikinas labai mėgsta masturbuotis vienas. Esu jį užklupusi keletą kartų. Pastebiu, kad jis nuolat žvalgosi į patrauklias merginas. Manau, kad aš pati esu labai patraukli. Kodėl taip yra?“ Antrasis: „Visai neseniai mano vaikinas, su kuriuo gyvename, mane primušė. Mes dėl kažko labai įnirtingai ginčijomės, ir jis smarkiai sudavė man į veidą. Nemaniau, kad jis kada nors galėjo tai padaryti. Po to smūgio aš stovėjau kažkokia sustingusi ir praradusi žadą. Nors mano vaikinas atsiprašinėjo, manyje liko didžiulė nuoskauda. Mąstau, kad gal turėčiau su juo išsiskirti, nes bijau, kad jis vėl gali pakelti ranką prieš mane“. Trečiasis laiškas buvo pats paslaptingiausias. Rašo vaikinas (pagaliau!): „Mano mergina bijo man pasirodyti nuoga. Labai gėdijasi. Net ir mylisi ji su naktiniais marškiniais. Klausiau, ko ji gėdijasi, bet nesulaukiau atsakymo. Ima kilti įtarimas, kad gal ji vyras, nes kažką nuo manęs slepia. Esu matęs kažkokį filmą, kuriame vyksta panašūs dalykai. Ką man daryti?“

Ką mums daryti? Ką daryti, kai sužinai, kad tavo mylimoji iš tikrųjų mylimasis (ir po naktiniais marškiniais kažkas neįtikėtino slepiasi...)? Įnirtingai vartau „Panelę“, bet atsakymų ten nėra. Atsiversti „Cosmopolitan“ ar „Moterį“? Vargu, ar kas nors panašaus pasitaikys. Neradau ten atsakymo nei apie nepatenkintą meilę, nei apie prievartą, nei apie naktinius marškinius. Daugiau nebepirksiu mergaitėms ir moterims skirtų žurnalų! O jūs? Vienintelė lektūra, kuria užsiimsiu, bus „Tik vyrams“.

Einame toliau. Dar keletas laiškų. Pamatysite, kokie mano skaitytojai įdomūs ir „iškrypę“. Tikiuosi, jie nepyks, kad viešinu jų aistras. Vis tiek šie skaitytojai liks anonimai.

Štai laiškas apie mūsų šalies politinius įvykius: „Rašau, nes esu panašioje situacijoje, kaip ir mūsų premjeras. Esu ištekėjusi, bet jau keletą metų artimai bendrauju su kitu vedusiu vyru. Kitaip sakant, esu „Butrimienė“. Mano vyras apie tai žino ir man atleidžia. Tačiau aš esu tikra, kad ir jis pats turi ne vieną moterį. Todėl aš pavydžiu, nors neturiu teisės pavydėti. Atrodo, kad mūsų situacija neišsprendžiama. Arba skirtis, arba atsisakyti premjero situacijos“. Čia tai bent! Pasirodo, kad ne tik aukšti Lietuvos pareigūnai krečia išdaigas. Patarčiau laiško autorei paskambinti poniai Butrimienei-Brazauskienei, gal ji turės kokių nors patarimų!

Na, ir dar vienas laiškelis. „Aš buvusi prostitutė, bet dabar turiu draugą ir meilužį, kuris mane myli ir išlaiko. Su juo man gera, bet dažnai pasiilgstu ir prostitutės darbo. Prisimenu įvairių įdomių nuotykių iš savo praeities ir mane vėl traukia į gatvę. Norėčiau sugrįžti, bet bijau, kad mano draugas manęs nesupras. Jis apie mane daug ko nežino...“ Sunkus laiškas. Kankinanti praeities ir praeities trauka. Ar įmanoma jai atsispirti? Pasiūliau laiško rašytojai pamąstyti apie ateitį ir pagalvoti, kas jos laukia rytoj ir poryt. Kokią ateitį ji įsivaizduoja? Ar ateitis suderinama su prostitutės darbu? Pamąstykime ir mes.

Kitas klausiantis laiškas: „Mano vyras (susituokę jau ketvertą metų) labai mėgsta porno filmus. Aš jų negaliu pakęsti. Jaučiuosi purvina ir niekam tikusi. Atrodo, kad mano vyrui neužtenka manęs. Jo erotinės fantazijos nepasotinamos. Kaip galėčiau jam atkeršyti“. Mano patarimas: nusipirk lesbiečių porno kasetę ir vieną vakarą jam esant įsijunk. Pamatysi, koks saldus yra kerštas!

Kažkoks keistas šis rašinys: daugybė laiškų, nedaug atsakymų, viskas taip susipynę, painu ir netvarkinga. O užbaigsiu poezija (juk pavasaris poezijos metas!) Viena skaitytoja man net eilėraštuką atsiuntė: „Aš noriu mylėti, noriu jausti tave savyje, aš noriu tave sužavėti, aš noriu būti tavo glėbyje, aš noriu su tavim turėti vaikų, kad mums būtų gera ir smagu...“ Tikra pavasariška poezija. Sugraudino mane iki širdies gelmių. Žiūriu į pavasarinį dangų ir mąstau: kaip gera gauti laiškų, į kuriuos negalima atsakyti, bet kurie padeda man iškęsti pavasarį.

2003

APIE VYRUS, ARBA KODĖL MUMS TAIP SUNKU

Naglis Meilus

„Ieva“, „Cosmopolitan“, „Moteris“, „Tik moterims“, „Ji“, „Malonumas“, „Vyras ir moteris“... Daugybė akyse mirgančių žurnalų. Ir visi kalba apie vargšus vyrus. Jų kūnus. Jautrias kūno dalis. Vyrų pergales ir kančias.

Vargšai tie vyrai. Pavartęs moterų žurnalus, pamatai, kad jie – tikri bandomieji triušiai: juos tyrinėja iš visų pusių, juos apžiūrinėja, aprašinėja, nurenginėja... Visai nekeista, kad kai kurie iš mūsų pasidarėme tikrais neurotikais. Ėmėme nebepasitikėti savo jėgomis, saujomis ryti viagrą ir būdami dvidešimt ketverių patirti insultus (kaip vienas vargšelis Lietuvos verslininkas).

„Ar galima mylėtis su vedusiu vyru?“ – klausia vienas žurnalas. Viskas galima. Šalia išspausdinamas intriguojantis straipsnis „Spermos vagilės“. Pasirodo, iš mūsų ir vagiama. Gerai, kad tik tiek. Galima pavogti ir daugiau. Tikriausiai dar kai kurie iš mūsų prisimena Amerikoje įvykusią istoriją, kaip pavogtas buvo daug svarbesnis daikčiukas. Žmona, neapsikentusi vyro prievartos, nurėžė jam miegančiam patį brangiausią daiktą ir numetė jį į pagriovį šunims. Ačiū Dievui, šunys nespėjo atbėgti, pirmieji pasirodė policininkai. Įdėję nesuėstą mėsgalį į maišiuką su ledais, nuvežė jį ligoninėn. Nuskriaustas vyras negalėjo patikėti savo laime: vyriškas pasididžiavimas buvo sėkmingai priaugintas.

Lietuvoje panašių istorijų irgi nestinga. „Varpos netekęs vyras neieško kaltų“, – kažkada skelbė „Lietuvos rytas“. O visai neseniai „Vakaro žinios“ papasakojo intriguojančią provincijos dramą: „Senukui atsisakius mokėti pinigus moteris sugriebė jį už lytinio organo ir grasindama virtuviniu peiliu nupjauti varpą nusivedė į gyvenamojo namo antrą aukštą, privertė atiduoti 40 litų ir pasirašyti raštelį, jog jis skolingas 2 tūkst. 960 Lt.“ („Moteris kėsinosi į vyro pasididžiavimą“, „Vakaro žinios“, 2002). Visi tik ir kėsinasi į mus bei mūsų pasididžiavimus. Kas per laikai, kas per papročiai! Mielos moterys ir merginos, gal atsakysite, kodėl taip yra?

„Patikrink, ar jūs vienas kitam skirti“, „Ką reiškia jo skaičiai“, „Kaip išgyventi su darboholiku“, „Vyriškas orgazmas ir jo paslaptys“, „Ko turi išmokti moterys lietuvės“ – tai vis straipsniai apie mus, vyrus. Straipsniai apie tai, kaip mus pergudrauti ir galų gale visiškai mus nugalabyti. Padaryti pajuokos ir pašaipos objektais.

Vartant kai kuriuos moterų žurnalus, norisi kaip kokiai dvylikametei mergaitei droviai ranka prisidengti savo lūpas. Bet neprisidengiu, nes žurnalas skirtas moterims. Štai kaip vyro lyties organą apibūdina žurnalas Ji: „Varpa ne tik jautriausia, bet ir pažeidžiamiausia vyro kūno dalis. Ji simbolizuoja vyriškumą, jėgą, tapatybę. Užvaldykite ją, ir jūsų valdžioje atsidurs jis visas“.

Čia tai bent! Skaitydamas šias eilutes, jaučiuosi esąs užvaldomas. Mano kūnas po truputį stingsta. Įsivaizduoju didžiulį peilį ir kraujo čiurkšles. Siaubo filmas pavadintas „Meilė ir netektis Vilniuje“. Darosi šalta. (tačiau prieš visiškai sustingdamas, prisimenu, kad niekur neteko skaityti panašių moters intymias vietas aprašančių straipsnelių).

Sustingti man neleidžia moterų pagalbininkas ir patarėjas lietuviškas „Cosmopolitan“ žurnalas. Kas antrame šio leidinio numeryje randu pasakojimų apie tai, kaip atgaivinti vyro pavargusi „mažąjį draugą“ (tikriausiai suprantate, apie ką kalbama). Ne vieną sykį šis žurnalas yra pareiškęs, pavyzdžiui, kad „Eureka! Mes radome 10 tavo glamonių išsiilgusio vaikino erogeninių vietų, apie kurias net jis pats nieko nenutuokia. Pasinaudok COSMO sudarytu vyro kūno žemėlapiu, kad lyžčiodama, spūsčiodama ir glostydama šiuos karštus taškus išskraidintum mylimąjį į stratosferą“ („Kaip liesti nuogą vyrą“, 2000).

Skaitydamas juntu, kad mano kūno žemėlapis jau pailsęs nuo spūsčiojimų. „Spūsčiok spūsčiok kuo stipriau, aš tavęs nebebijau...“ – niūniuoju sau panosėje. Spūsčiokite, tik neperspauskite. Nes gali nutikti kaip tame straipsnyje, kurį išspausdino dar kitas lietuviškas žurnalas: „Jei draugas atsisakė padėti...“ („Tik vyrams“). Kad ir kiek bespūsčiotum, kartais „draugas“ atsisako padėti. Ir tada gali prireikti mėlynų tablečių arba kokio nors afrodiziako (t.y. lytinę potenciją keliančio maisto ar vaisto).

Meilaus Naglio afrodiziako receptas: „Mieli moterų žurnalai, palikite vyrus ramybėje! Leiskite jiems atsipūsti. Lietuvos vyrai ir taip krinta žemėn kaip musės (man berašant kas dvi minutės Lietuvos vyrą ištinka infarktas). Leiskite jiems nors vieną mėnesį pabūti moterimis.

2002

KIEK KAINUOJA PASIDARYTI ŽVAIGŽDE? APIE ŽVAIGŽDIŠKUMO ĮKAINIUS, DISKRIMINACIJĄ IR FANTAZIJAS

Naglis Meilus

Visi mes norime pasidaryti žvaigždėmis. Todėl ir būriuojamės šimtais prie realybės šou „Baras Holivudas“. Todėl nuolat maudomės „Akvariumuose“, bėgiojame po „Nomedas“ ir žvalgomės į šonus: gal kas nors mus pastebės? Gal ir mums nukris žvaigždėtas trupinys? Gal ir mūsų nupoliruotas veidas uždengs kokio nors žurnalo, tarkim, „Adomo“ ar „Tik vyrams“, viršelį.

Asmeniškai aš norėčiau atsidurti žurnalų „Ievos“, „Laimos“ ar „Cosmopolitano“ paskutiniuose puslapiuose. Pamenu, vienas iš šitų žurnalų turėjo rubriką „Kas seksualesnio, Ramune?“ Ach, viskas taip seksualu, kad baigiu ištirpti. Nuo karščio. Nuo artėjančios vasaros ir nuo seno „Right Said Fred“ singlo „I am too Sexy“ (Aš per seksualus). Gal vėl pradėti pozuoti aktams?

Tai kas gi seksualesnio, Nagli? Kažkada paklausiau gero tuzino dvidešimtmečių, kas iš jų nenorėtų atsidurti žurnalo viršelyje. Nenorinčių atsirado tik trys. Gal jos ir jie buvo tuščiagarbiai narcizai? Gal. Kaip ir dauguma mūsų. Mūsų svajonės žvaigždėtos.

Pasižvalgykime po mūsų tautinio žvaigždžių fabriko užkulisius. Kad ir po vėliausius „Cosmopolitano“ numerius. Štai viename viršelyje visiems žinomos, garsios, talentingos moters veidas. Bet tai dar ne viskas. Tu gali būti tokia kaip ji. Ko tau reikia? Labai nedaug. „Taip atrodyti kaip Renee gali naudodama ‘Chanel’ dekoratyvinės kosmetikos priemones. Pamėgink maskuojamąjį pieštuką ‘Tein Cristallib Stick Transparent and Fresh’ (109 Lt), kreminę pudrą ‘Teint Fluide Universel SPF 15’ (119Lt), kompaktinę pudrą ‘Irelle Soleil’ (149Lt), kreminius šešėlius ‘Ombre Unique Delta’ (79Lt), kontūrinį pieštuką ‘Crayon Kohl’ (59Lt), blakstienų tušą ‘Extreme Cils’ (89 Lt) bei nagų laką ‘Le Vernis Nail Colour’ (69 Lt)“.

Šiek tiek tolėliau dar keletas „lengvų“ patarimų, t. y. „Grožio graibštas“: „Nori, kad tavo plaukai būtų taip seksualiai išdraikyti, tarsi vėjo pašiaušti kaip Renee? Ištrink juos ir dar drėgnus ištepk putomis bei naudodama apvalų šepetį išdžiovink džiovintuvu. Atskiras sruogas pasuk 2,5 cm skersmens karštomis žnyplėmis ir prisek garbanas, kad šios neprarastų formos. Papuršk lengvos fiksacijos plaukų laku, luktelk 10 minučių, tada plaukus išleisk ir pakedenk pirštais. Tavo lūpos atrodys tokios pat putlios, sodrios bei gundančios kaip šelmės Renee, jei pirštų galiukais patepsi jas matiniais rožinio atspalvio lūpų dažais“. Nuostabiai pagraibštyta: išdraikyk, patepk, įtrink, pasuk, prisek, papuršk, išleisk, pakedenk! Seksualus žodynas. Pasigraibštyk. Tai visai nebrangu. Kad taptum žvaigžde, tau, mergina ar moterie, tereiks tik 673 litų.

Kainos kainomis. Vartydamas viliojančius šio žurnalo puslapius, džiaugiuosi, kad jis kuria tokią seksualią ir mums neatidėliotinai reikalingą leksiką. Bet dar svarbiau kita: jis siūlo moterims viltį ir tikėjimą. Jos gali būti tokios pat gražios, sėkmingos ir garsios kaip ir minėta viršelio žvaigždė. Neveltui feministė Janice Winship yra pavadinusi moterų žurnalus žurnalistikos muilo operomis. Šitie žurnalai verčia moteris fantazuoti. Jie pateikia liūdną ir kartu padrąsinantį patarimų sąrašą, padedantį moteriai išgyventi pasaulyje, kuriame tiek daug dalykų yra nukreiptų prieš ją.

Be abejonės, vyrams pasidaryti žvaigždėmis daug sunkiau. 673 litų neužteks. Pavartęs vyrų žurnalus, nepamatysi tokių nuoširdžių ir praktiškų patarimų kaip moteriškoje spaudoje. Ar kada nors skaitėte žurnaluose „Tik vyrams“ ar „Adomas“ tokių „grožio graibštų“: „Kad pasidarytum panašus į Hugh Grantą, tau reiks nuvažiuoti į stoties rajoną, nusisamdyti juodaodę prostitutę ir atlikti lytinį aktą automobilyje“. Arba: „Kad pasidarytum panašus į Psichą (iš Akvariumo 2), turi susirasti Geltoną (arba Diją) ir permiegoti su ja tiesioginiame eteryje“. Arba dar: „Nori, kad būtum seksualus moterims? Nešiok didelę piniginę, kurią dažnai išsiimk ir rodyk, kad ji prikimšta gerai subalansuotos valiutos – eurų. Tavo didokas nukaręs pilvas nebus atstumiantis, jei vilkėsi Karlo Lagerfeldo kostiumą ir važinėsi naujausiu BWM“.

Deja, šitokių patarimų niekur neradau. Vyrai diskriminuojami. Aiškių aiškiausiai. Neveltui Lietuvos vyrai nuolatinėje krizėje (pagal praeitais metais atliktą visos šalies sociologinį tyrimą). Sunku jiems būti vyrais ikifroidistinėje visuomenėje (jei nežinote, kas tai yra, paaiškinsiu: mūsų vyrai nežino, kad kiekviena moteris pavydi jam lytinio organo, ir kad kiekvienam vyrui jo lytinis organas – tarsi svetimkūnis, su kuriuo neaišku, kaip elgtis). Todėl siūlau vyrų žurnalams daugiau rašyti, apie ką vyrai turėtų svajoti, kokį makijažą nešioti ir kokias moteris mylėti. Ir kaip naudoti savo lytinius organus. Tada ir mes galėsime lengviau pasidaryti žvaigždėmis. Juk taip norisi!

Pabaigai žvaigždžių anketa. Atsakykite. Jūsų atsakymai reikalingi mano naujam darbui „Kaip pasidaryti žvaigžde už 20 litų“. Klausimai:

1. Į kokią Lietuvos žvaigždę labiausiai norėtumėte būti panaši(-us): a) Psichą b) Marijoną Mikutavičių c) Geltoną Diją d) Džordaną e) Mildą iš Holivudo;

2. Į kokią Lietuvos žvaigždę jokiu būdu nenorėtumėte būti panaši(-us): a) Raudoną b) Mellani c) Alaną Chošnau d) Stano e) Selą.

Rašykite man, savo geltonosios spaudos atstovui. Nekantraudamas lauksiu atsakymų.

O atsisveikinimui eilutės iš paskutinio Madonnos singlo „Amerikietiškas gyvenimas“, kuriame sakoma: „Ar aš privalau pasikeisti pavardę? Ir ar tai bus naudinga? Ar turėčiau šiek tiek sulieknėti ir šitokiu būdų pasidaryti žvaigžde?“ Pabandykime. Gal šito užteks?

2003

GYVENO SENELIS IR SENELĖ: PASAKA BE LAIMINGOS PABAIGOS

Naglis Meilus

Šiandien papasakosiu jums liūdną istoriją. Nežinau, ar jums tokios patinka. Ar patinka istorijos su liūdnomis pabaigomis? Sunkiai išsprendžiamos gyvenimo mįslės? Taigi: gyveno senelis ir senelė. Arba teisingiau pasakius, keturiasdešimtmečiai žmona ir vyras.

Gyveno laimingai. Bent iš pažiūros taip. Savas namas, automobilis. Trys gražūs ir sveiki vaikai. Gerai apmokami darbai. Atostogos Palangoje arba Nidoje. Seksas vieną kartą per mėnesį. Sodas. Pažįstami ir draugai. Pobūviai.

Ir vyro mobilus telefonas, kuriame žmona netikėtai rado keletą SMS žinučių. „Ačiū, kad myli mane, bet dėl savo meilės aš abejoju“. „Rūpinkis savo žmona ir vaikais. Aš esu laisvas žmogus. Miegu, su kuo noriu, ir myliu, ką noriu“. „Eik tu... Nenoriu aš grupinio sekso. Nepatinka. Gali pats ieškoti“.

Susukusi mobilaus telefono numerį, žmona išgirdo vyrišką balsą. Šiek tiek pasimetė. Bet sugebėjo išlementi: „Atsiprašau, su kuo kalbu?“ Patylėjęs vyras atsakė: „Algis“. Žmona: „O, atsiprašau, ne ten pataikiau. Viso gero“. Pokalbis baigtas.

Ką tai galėjo reikšti? Žmona nerado sau ramybės. Nutarė pasamdyti privatų detektyvą, nes žinojo, kad iš savo vyro tiesos neišgaus. Ar jis turi meilužę? Ar susijęs su kokia nors mafija? Abu klausimai jai skambėjo neįtikėtinai.

Dar didesnį šoką žmoną patyrė, sužinojusi detektyvo išvadas. Jos vyras susitikinėja su vyru. Ir ne su vienu. Keletą kartų užsisakinėjo Vilniuje viešbutį. Du kartus lankėsi gėjų klube. Žmona verkė visą dieną, klausdama savęs, ar jos vyras iš tiesų yra gėjus? Gal detektyvas klysta? Gal visi paminėti faktai reiškia ką nors kita?

Atėjo lemtingoji valanda. Vakare iš darbo grįžo vyras. Labai nustebo dėl užsiverkusios žmonos. Ar ji nėjo į darbą? Ne, ji nėjo, nes negalėjo šitokia eiti. Susijaudinusi žmona nežinojo, kaip paklausti vyro apie jo slaptą gyvenimą. „Ar tu gėjus?“ – išsprūdo jai. „Ką tu! Apie ką tu čia kalbi? Nesąmonė“, – gynėsi vyras. „Iš kur tu ištraukei“, – vyras pradėjo isteriškai juoktis. „Aš žinau“, – atsakė žmona. „Nemeluok. Tu susitikinėji su vyru. Tu myli tą vyrą“. Ilga ilga pauzė. Nei vienas, nei kitas nežinojo, ką toliau daryti. Ką sakyti? Kaip elgtis?

Žmona vėl ėmė verkti. Vyras nuleido galvą ir ėmė gniaužyti rankas. Prisipažinti ar neprisipažinti? Vyras jautėsi įspeistas į kampą. Reikia prisipažinti.

Taip, jis iš tikrųjų jau trečius metus matosi su tuo pačiu vyru. Myli tą vyrą. Draugauja. Bet myli ir ją, savo žmoną. Myli savo vaikus. Labai vėlai gyvenime suprato, kad fiziškai jį labiau traukia vyrai. Pamena, kad būdamas paauglys vieną kartą mylėjosi su savo draugu. Bet tada viskas tebuvo tik vaikų žaidimas. Jis nieko rimto neįtarė. Dabar yra kitaip. Jis tikrai įsimylėjęs. Bet jis nori išsaugoti savo šeimą. Nenori prarasti jos ir savo vaikų. Ką jam daryti?

Žmona nenustojo verkusi. Trejetas metų?! Ir ji nieko nepastebėjo?! Nepajuto? Kokia ji akla! Dieve, kaip šitaip galėjo atsitikti? Kodėl jai skirtas toks negailestingas likimas? Daugybė klausimų sukosi jos galvoje. Tačiau atsakymo nebuvo nė vieno. Ar iš viso būna atsakymų?

Vyrui atrodė, kad pasaulis slysta iš po kojų. Nors jam šiek tiek ir palengvėjo. Nebereiks meluoti, nebereiks sakyti, kad važiuoja į komandiruotę, kad ilgai užsibūna darbe, kad eina į susitikimą su verslo partneriais. Viskas baigta. Liko tik nuoga realybė ir nuogas skausmas.

Dabar šiek tiek nutraukime nejaukią tylą ir paklauskime: Ką pasirinks senelis ir senelė? Išleis vištelę ir gaidelį riešutų skinti? Ar tik nuskandins juos savo ašarose? Skaitytojams siūlome tris pasakos pabaigos versijas. Kiekvienas tesirenka pats.

Pirmoji. Vyras ir žmona nusiramina ir mėgina priimti racionalų sprendimą. Nutaria gyventi kartu ir likti partneriais. Jis turės savo gyvenimo meilę, ji susiras meilužių, galbūt net pastovų gyvenimo draugą. Šitaip jie gyvens, kol paaugs vaikai. Tada galės skirtis.

Antroji. Žmona jaučia, kad jau niekad negalės gyventi kartu su savo vyru. Nepadeda jokie racionalūs argumentai. Telieka tik skyrybos. Vyras palieka šeimai namą priemiestyje ir pats išsikrausto į nuomojamą butą. Pusę metų vyras ir žmona nesikalba, tik sekmadieniais vyras susitinka su savo vaikais.

Trečioji. Žmona yra apimta pykčio priepuolio. Nubėgusi į rūsį atsineša pistoletą ir šauna į savo vyrą. Sužeistas vyras pargriūva. Kambarys paplūsta krauju. Atsipeikėjusi moteris iškviečia greitąją pagalbą. Vyrą išgelbėja, tačiau jis lieka visam gyvenimui suparaližuotas. Žmona rūpinasi vežimėlyje likusiu vyru su savotišku pikdžiugos jausmu. Nebeliko nei vyro meilužių, nei slapto gyvenimo. O ji pati susiranda sau jaunesnį pajėgų meilužį.

Tokios pasakos pabaigos. Kaip prancūzai sako, c’est la vie! Toks gyvenimas! Aš irgi sakau: Kartą gyveno senelis ir senelė, turėjo vištelę ir gaidelį. Ir dabar jie tebegyvena, jei nemirė.   

2004

NORMALIAI NENORMALUS: ŠUNS ATKASINĖJIMAS

Naglis Meilus

Prieš keletą dienų išsiskyriau su savo meile. Nerandu sau vietos. Visi darbai krinta iš rankų. Net patarimai sekso klausimais nebėra tokie sąmojingi ir deginantys. Juk ir meilės specialistams meilė dažnai nenuspėjamas dalykas.

Kodėl mes skiriamės? Kodėl aš išsiskyriau? Ar gyvenimas – tai išsiskyrimų virtinė? Ką toliau daryti? Ar pulti į naują netikėtą nuotykį ar pabūti vienam ir galų gale išsiaiškinti, kur šuo pakastas?

Atkasinėju šunį. Šuo be galvos. Todėl sunku nustatyti jo tapatybę. Šiek tiek susipainiojau savo meilės santykiuose. Dabar žiema, ir norisi ką nors karšto priglausti prie savo išmankštintos krūtinės. Nors esu karštakraujis, merginos ar moters galva dar labiau mane kaitina. Bet turime išsiaiškinti dėl šuns.

Mano santykiai su moterimis netrunka ilgai. Jei teisingai pamenu, su paskutiniąja draugavau metus ir keturis mėnesius. Viena iš ilgiausiai trukusių draugysčių. Patikome vienas kitam. Žinau, kad moterys noriai su manimi mylisi, tačiau greitai palieka. Arba aš jas palieku. Šiuo atveju mane paliko.

Kodėl visi mano santykiai vienadieniai arba, tiksliau tariant, vienamečiai? Nujaučiu, kad nemoku įsipareigoti. Aš pats dažnai pasakau merginoms, kad mūsų santykiai neturi perspektyvos. Kad neturiu nė minties apie jungtuves ir vedybas. Kad man patinka nuotykiai. Kad kartais nukrypstu į šoną.

Merginoms nepatinka dalintis manimi su kitais. Joms nepatinka tokios kombinacijos: aš ir dvi merginos; aš, mergina ir vaikinas; aš ir ... Na, kiti atvejai gali atrodyti per daug ekstremalūs, todėl nebevardinsiu (atsiduokite savo vaizduotei). Man tai atrodo priimtina ir normalu. Aš nejaučiu pavydo, jei mano draugė nutaria su kuo nors pasiglamonėti.

Paskutinė mano mylimoji teigė, kad aš nenormalus. „Tu manęs nemyli, jei nepavydi?!“ „Kaip tu gali mylėtis su kita moterimi, jei myli mane?!” Aš atkirsdavau, kad normalumas yra reliatyvus. Man nenormalu, jei mes vienas kitam meluojame, nepasakome, kas mums patinka. Nenormalu, kai moteris gėdijasi išsakyti savo norus, troškimus, fantazijas. Nenormalu tikėti, kad normalu yra slopinti savo aistras ir sakyti tai, ką tavo mylimoji ar mylimasis nori išgirsti. Nenormalu!!! (išsiskyrimo patirties nukankinto Naglio riksmas).

Pažįstami, žinodami apie mano nuotykingą gyvenimą, dažnai manęs klausia: Ar normalu daryti tai ir tai? Ar normalu moteriai, tarkim, fantazuoti apie kitą jai patikusią moterį? Ar normalu vaikinui mylėti dvi merginas iš karto? Ar normalu šiek tiek įkaušusiems vaikinams bučiuotis ir glamonėtis?

Aš sakau: meskit šalin jūs tą žodį „normalu“. Jei visi ką tik paminėti veiksmai jums patinka ir niekam netrukdo, pirmyn! Užmirškite apie nuolatinės gėdos politiką, kurią aukština moralistai ir politikai. Prisiminkite Markizą de Sadą ir Nijolę Oželytę. „Seksualiausią“ Lietuvos jaunikį Marijoną Mikutavičių ir kokią vieną iš seksualiausių televizijos laidų vedėjų (pvz. Mildažytę). Ir tada jūsų nebekamuos jokie gėdos jausmai. Tikrai. Kai mane užplūsta netikėtas gėdos jausmelis, prisimenu kokią nors vietinę televizijos laidą ar vietinę žvaigždutę, ir gėdos kaip nebūta. Kaip ranka nušluoja! Išbandytas būdas. Siūlau jį visiems.

Taigi kur gi tas šuo pakastas? Pasirodo, kad ne tik mano baimėse: vedybų, ilgalaikių įsipareigojimų, gyvenimo kartu. Mano normalumo suvokimas niekad neatitikdavo mano merginų. Aš joms atrodydavau nenormalus. Dabar ieškosiu nenormalios merginos. Tokios, kuri sakytų, kad aš jai perdaug normalus.

Kai mūsų klausia, kaip gyvename, mėgstame atsakyti: normaliai (kirtis ant vidurinės ‘a’). Normaliai. Nūn aš beveik visad juokais atsakau „nenormaliai“. Nes juk esu nenormalus. Nenormaliai gyvenu. Mėgstu tai, kas nenormalu. Bet dėl to visai nesijaudinu. Tai, kas normalu, man atrodo pilka ir nuobodu. O tai, kas nenormalu, dažnai yra revoliucinga ir jaudina. Tad gyvenkime nenormaliai. To ir linkiu visu savo karštu kūnu.

2004

PARAŠYK MAN LAIŠKELĮ, ARBA “NEPAMOKSLAUK, TĖTUŠI”!

Naglis Meilus

Štai jau kuris laikas www.omni.lt pasirodo garbaus Naglio Meilaus rašiniai: kartais lyriški, kartais sarkastiški, bet dažniausiai kupini entuziazmo ir seksualinės įtampos. Juk jis meilės specialistas! (čia Naglis šypsosi plačia išbalinta šypsena) Jam flirtas, žaidimas, meilės prisilietimas, išsiskyrimas – kasdienybė. Kitais žodžiais tariant, gyvenimo druska. Juk jis gali atsakyti į klausimus apie tai, kaip atrasti seksualiausią sau poziciją, ką mėgsta heteroseksualūs vyrai, kas patinka nuotykingoms moterims. Kodėl kai kurie prezervatyvai yra braškių skonio? Kur galima nusipirkti valgomų trumpikių ir kodėl valgyti jas nuo savo partnerio sėdmenų? Kaip įkinkyti savo vaizduotę į meilės darbą? Kodėl nė vienas mano partneris manęs nepatenkino? Ar pornografija žalinga? Kodėl aš vis dar vieniša(s)?

Negražu apie save rašyti trečiuoju asmeniu (tai rodo šiokį tokį išpuikimą), tačiau taip rašyti mane verčia kai kurie skaitytojų laiškai. „Autorius šaunuolis!“; „Taip ir toliau varyk!“; „Lietuvoje serialai apie seksą ir miestą neįmanomi...“; „Perduok storulei Laimai, kad ji mylėtų ją pamilusį vaikiną...“; “Gerai! Taip ir reikia, duok tiems susivaržiusiems lietuviams...“ – skaitau savo elektroninėje pašto dėžutėje skaitytojų laiškus, ir man sąla širdis. Gera, kai mane supranta, atsiliepia, pasiginčija, paklausia. Mėgstu klausimus (kartais ir pagyrimus). Bet nevengiu ir kritikos. O labiausiai patinka provokacijos. Viena iš visai nesenų provokacijų (o gal rimtų klausimų) buvo atėjęs vaikino klausimas, kaip ir kur pasididinti lytinį organą. Žinau, kad tokios operacijos jau atliekamos Lietuvoje, tad nurodžiau jaunuoliui vienos klinikos adresą. Palinkėjau jam sėkmės. Pasakiau, kad atsiųstų savo nuotrauką prieš ir po operacijos (čia ir vėl Naglis valiūkiškai šypsosi).

Aš operacijos kol kas daryti nežadu. Kaip kažkur yra pasakyta, „ne dydis, o troškulys yra viskas“ (vienos reklamos parafrazė, atspėkite, kurios?). Viskas reliatyvu. Tad rinkis troškulį arba natūralų lietuvišką produktą!

Neseniai varčiau žurnalą „Panelė“. Akys raibo nuo erotiškų nuotraukų, mergaičių, kurios nuo trijų metų svajoja apie juodžius (lietuviškai suprask „negrus“), merginų, kurių didžiausia dorybė ta, kad joms pasisekė draugauti su jau nuvytusiomis Lietuvos muzikos žvaigždėmis. Kiek įdomybių! Ak, ir gyvenimas per trumpas visiems įdomumams pažinti.

Tačiau įdomiausios man kaip patarimų dėžutės naglameile@hotmail.com savininkui pasirodė patarimų skiltys. Ginekologė, intymaus gyvenimo patarėjas, narkologas, kunigas – visi jie turi ką pasakyti mūsų jaunajai kartai „Panelės“ puslapiuose. Pamokyti, patarti. Patarimai kaip patarimai. Bet labiausiai stebina klausimai. Perskaitęs keletą raičiausi iš juoko, nors klausiančiam gal ir nejuokinga. Negaliu susilaikyti nepacitavęs. 21 m. merginos klausimas ginekologei „Mama sako, kad moterims nesveika negyventi lytinio gyvenimo. Ar reiks vartoti kokius nors harmoninius preparatus, jei ketinu tapti vienuole?“ (čia Naglis atsidūsta).

Bet juokingiausiai nejuokingiausia pasirodė kunigo patarimų skiltis. Į dvidešimt pirmo amžiaus klausimus atsakoma devyniolikto amžiaus pamokslų citatomis! Pasiklausykite (tik kad nenuvirstumėte nuo kedės, tvirtai įsikibkite į stalą). Šešiolikmetė klausia: „Kaip susirasti vaikiną? Kasdien meldžiuosi. Ar Dievas padės?“ Atsakymas: „Manau, kad per maldą Dievas padės tobulėti. Tęsdama bendravimą su juo turi daugiau galimybių rasti protingą vaikiną“. (čia tai geras...) Devyniolikmečio klausimas: „Man patinka oralinis seksas tarp vyrų. Ar nusidedu Dievui?“ Kunigo atsakymas: „Nesi gerame kelyje. Kreipkis į psichologą“. (čia Naglis pats nukrinta nuo kėdės, ir rašymas prie kompiuterio trumpam nutrūksta. Pauzė).

Pagaliau. Šonkaulių nesusilaužiau. Kėdė sveika. Tik imu pavydėti kunigams. Juk jiems adresuoti klausimai turėtų būti siunčiami man. Man, meilės specialistui. Man, Nagliui Meilui. Man, kuris išmano kaip kalbėti dvidešimt pirmo amžiaus kalba! Aš juk ir kunigas, ir seksologas, ir ginekologas, ir kultūrologas, ir futurologas, ir tas, kuris mano, kad nebūtina kreiptis į psichologą, jei jums patinka mylėtis, žaisti, fantazuoti, džiaugtis malonumais. Tad pirmyn, skaitytojau! Naglis Meilus jau mintyse atsakinėja į provokuojančius tamstos klausimus. Ir atsakinėja į juos prisimindamas pranašiškus pop karalienės Madonnos žodžius „Papa Don’t Preach...“ (Nepamokslauk, tėveli...) Nepamokslausiu.

2004

IEŠKAU IŠTEKĖJUSIOS: KODĖL MUMS PATINKA IŠTEKĖJUSIOS MOTERYS IR VEDĘ VYRAI

Naglis Meilus

Neseniai su savo ištekėjusia pažįstama atlikome sociologinį tyrimą. Gal negražu tyrinėti žmones, ieškančius meilių, partnerių, susitikimų, bet mano pažįstama, pavargusi nuo šeimyninio gyvenimo, nusprendė: reikia! Margaritai nusibodo nuolatinis vyro nedėmesingumas, niurzgimas, prigesę jo romantiniai polėkiai. O juk mums visiems, ir moterims, ir vyrams, reikia dėmesio, švelnumo, atidos.

Taigi. Vieną penktadienį radę pažinčių skyrelį internete, abu sukurpėme skelbimą: „Ištekėjusi 32 metų aukšta liekna moteris ieško šaunaus supratingo vyro laisvalaikiui praleisti. Jūratė“. Aš buvau skeptiškas dėl šitokio skelbimo. Margarita tikino mane, kad į panašų skelbimą jos draugė yra gavusi daugybę atsakymų. Netikėjau. Be reikalo. Po pusvalandžio patikrinę elektroninio pašto dėžutę radome ten trejetą laiškų.

Pirmasis buvo iš Anglijos. Anglijos lietuvio. Cituoju (kalba tik truputį pataisyta): „Labas, Jūrate! Aš kaip tik tokios, kaip tu, ir ieškau. Bet gyvenu Londone. Aš noriu paklaust pradžioj, ar galėtum pas mane už savaitės atvažiuot? Aišku, aš tau už viską užmokėčiau. Parašyk man! Jonas“.

Atvažiuoti?! Margarita šiek tiek krūptelėjo ir parašė anglų lietuviui, kad ji bijanti važiuoti pas nepažįstamą, nes jis galįs ją parduoti ar nužudyti. Už kelių minučių sulaukėme atsakymo: „Labai ačiū, Jūrate, kad man parašei. Aišku, aš noriu tavo nuotraukos, bet aš manau, kad tu man jau patinki, nes esi liekna ir aukšta. Bet atsiųsk savo nuotrauką, prašau. O dėl tavo bijojimo: aš žinau, kad jūs visi bijot. Juk dažnai girdit per jūsų televiziją, kad vėl dingo kokia nors mergina. Dėl tokių banditų tokiems kaip man yra sunku merginą pas save pasikviest. Neklausk, kiek merginų jau atsisakė atvažiuot, nes jos bijojo. Manęs nereikia bijot, aš neturiu firmos [banditų??] Aš pats noriu sau turėt seksualią merginą, kuri pas mane pabūtų savaitę ar daugiau. Su tavimi norėčiau keliauti į Portugaliją ar į Italiją. Jei bus simpatija, galėsi būti pas mane tiek, kiek norėsi. Siunčiu tau nuotrauką, kad tu matytum, kad aš esu visai normalus vyras. Parašyk man, kiek norėtum būti pas mane ir ko reikalauji. Lauksiu tavo atsakymo! Jonas“.

Anglo nuotrauka mums sukėlė ir siaubo, ir juoko priepuolį. Mano pažįstama jokiu būdu pas tokį nevažiuotų. Prieš jį Margaritos vyras atrodė kaip Armani firmos modelis. Margaritos nuotraukos nesiuntėme. Tik brūkštelėjome dar porą žodžių mūsų londoniškiam Johnui. Tuo pat atskubėjo žinutė: „Atsiųsk nuotrauką! Man reikia žinot, kas atvažiuos. Kada tik gausiu tavo nuotrauką, bus galima susitarti, kad jau kitą savaitę galėtum atvažiuoti. Man įdomu pamatyti tavo ilgas kojas. Prašau parašyk man, už kiek laiko nori pas mane būti. Kuo greičiau susitarsime, tuo greičiau būsi pas mane. Ir jeigu bus simpatija, tai galėsi pas mane net pasilikt. Jonas“.

Ištekėjusiai moteriai siūloma pasilikti?! Kur tų anglų-lietuvių dorovė? Kokie šiuolaikinio pasaulio papročiai ir įpročiai! Ir aš, ir Margarita dūsavome ir negalėjome patikėti savo akimis.

Tačiau tai buvo tik pradžia. Šeštadienio popietę atsidaręs savo ir pažįstamos bendrą elektroninio pašto dėžutę, apstulbau. Joje buvo virš dvidešimt laiškų – pasiūlymų, kvietimų su telefono numeriais ir vyriškų kūnų aprašymais. Dauguma buvo tokio stiliaus: „Labas! Tikiuosi surasti žmogų, su kuriuo galėsiu bent neilgam pamiršti apie gyvenimo problemas, apie rutiną namie ir darbe. Su kuriuo būtų galima pasišnekėti, gal nueiti į kiną, gal į barą, kartais kur nors kartu nuvažiuoti ir, aišku, pasimylėti. Nenoriu iš esmės keisti savo gyvenimo, nes turiu vaikų, o jiems reikalingi abu tėvai. Lauksiu tavo atsakymo“. Panašių žinučių iš vedusių ir nevedusių vyrų buvo daugybė. Visi mes norime pabėgti nuo rutinos. Svarbiausia, kad tai norime daryti su ištekėjusiomis moterimis.

Na, o dabar pasigardžiavimui. Tiesiog nuostabi (nors ir labai obsceniška) gyvenimo istorija, išpasakota laiške Margaritai. Cituoju gerokai sutrumpinęs ir išcenzūravęs:

„Sveika, ištekėjusi Jūrate, aš esu Algis, esu vedęs (pase), savo gyvenimo istoriją pamėginsiu aprašyti. Esu trisdešimtmetis. Mano plaukai šviesūs, akys melsvai pilkos, ūgis 185 cm, svoris 83 kg. Esu gražus, aukštas ir dar nekvailas, jeigu tau tai svarbu. Gyvenu Vilniuje.
Parašyk, kodėl ieškai draugo? Ar todėl, kad tave vyras įskaudino, ar todėl kad pavasaris, ar ... Parašyk iš tiesų apie bet ką, kas guli ant širdies... Gal nori pasikalbėti prie vyno taurės apie mūsų gyvenimą be išankstinių minčių apie lovą?
Esu vedęs, tačiau su žmona de facto išsiskyręs, gyvename atskirai, ji dabar užsienyje. Aš pats nemažai laiko esu praleidęs užsienyje, dirbdamas pagal kontraktus.
Pirmiausia turiu prisipažinti, kad manyje slepiasi mazochizmas ir iš dalies moteriška prigimtis. Tačiau trokštu būti pažemintas dvasine prasme, manęs nejaudina fizinis skausmas, kankinimai. Kaip minėjau, su žmona esame išsiskyrę. Myliu ją, bet jau kitaip. Tiesą sakant, ji pirma man pasakė, kad man jaučia tik broliškus jausmus. Gyvename atskirai toli vienas nuo kito.
Kai tik susipažinome, paklausiau būsimos žmonos, ar ją labai šokiruoja tai, kad aš norėčiau matyti ją mylintis su kitais vyrais. Ji nustebo, bet atsakė, kad tai būtų fantastiška. Nuo to laiko jai užtekdavo pasakyti „Žinai, va, su tuo vyru aš norėčiau permiegoti“, ir aš labai seksualiai susijaudindavau. Žinoma, mes mylėdavomės, bet manęs niekad neapimdavo didžiulė aistra. Išskyrus keletą atvejų, kai ji sugrįžo iš pasimatymų su vyrais, kuriuos aš pats jai buvau suradęs per skelbimus. Tos dienos buvo mūsų meilės apogėjus.
Per kitus keletą metų ji išbandė dar septynetą vyrų (gyvenome užsienyje, jie buvo nelietuviai, vienas netgi mulatas), tačiau tuos vyrus mano žmona pati susirado. Toks scenarijus manęs visai nejaudino. Mūsų santykiai vis blogėjo. Mes vis labiau tolome vienas nuo kito. Žmonos santykiai su kitais vyrais man pasidarė visai nesvarbūs...
Vis labiau pasinėriau į savo fantazijas. Kartais fantazuoju, kad pavirstu moterimi keletai dienų, įsivaizduoju, kaip darausi makijažą, rengiuosi iššaukiančias rūbais. Ypač jaudina moteriškos kojinės ir aukštakulniai batukai. Tačiau nesu transvestitas. Esu gana vyriškas.
Taigi dabar mane šiek tiek pažįsti, ir, jeigu įdomu, parašyk apie save... Algis“.

Skaityti šį laišką man buvo neišpasakytai įdomu. Gaila, kad čia negaliu įdėti viso ganėtinai obsceniško ir grafiško Algio rašinio. Margarita, jį perskaičiusi, buvo šokiruota. Šis laiškas ją sustabdė nuo tolimesnių veiksmų. Liepusi ištrinti visus gautus laiškus, Margarita lengviau atsiduso. Teks pasitenkinti šeimyninio gyvenimo nuoboduliu ir savo vyru, kuris dabar jai atrodė tikras padorumo ir aiškumo įsikūnijimas. Žaidimai baigėsi net neprasidėję, o gyvenimas tęsiasi.

O aš taip ir likau iki galo nesupratęs, kodėl į ištekėjusių moterų skelbimus atsako tiek daug vyrų. Kodėl apskritai mums patinka ištekėjusios moterys ir vedę vyrai? Gal jūs žinote?

2003

KAIP SURASTI GERĄ DRAUGĄ, ARBA ISTORIJA APIE POLIGAMIJĄ

Naglis Meilus

Sudėtingos mūsų gyvenimo istorijos. Įdomesnės negu televizijoje ar spaudoje. Daug sunkiau išnarpliojamos negu nutikimai laidose „Atleisk“, „Bėdų turgus“ ar „Teismas“. Stot, gyvenimo teismas eina! Tik kas tame teisme mus išteisins, atleis ar patars?

Niekam nėra lengva šiais laikais. Šitaip juokaudami dažnai sakome savo pažįstamiems ir sau. Ypač sunku pavasarį, kai mūsų krūtinėse siaučia audros, mūsų jausmai ieško meilės objektų, o mūsų kūnai nerimdami blaškosi po Sereikiškių ir Vingio parkus. Visai neseniai man pasirodė, kad kažkas suknibždėjo tarp Vingio parko krūmų: ar tik ne du meilužiai aistringai ten glėbeščiavosi?

Kankinuosi ir aš. Kankinasi ir mano draugai. Jų jauni kūnai kupini neišsakytų troškimų ir aistrų. Dažnai savęs klausiu, ko mes labiau trokštame: paprasčiausio sekso ar meilės? Trumpalaikio malonumo ar ilgai trunkančio jausmo, kuris padėtų mums gyventi. Ar verta pasiduoti vienkartiniams malonumams, jei tikiesi ilgalaikės draugystės?

Šiandien papasakosiu jums tikrą savo neblogo pažįstamo istoriją. Tik vardą pakeisiu. Mano pažįstamas Vilius yra gėjus. Jo gyvenimas daug sudėtingesnis negu daugumos iš mūsų, nes į meilę tos pačios lyties asmeniui pas mus labai neigiamai žiūrima. Vilius negali viešai gatvėje apkabinti savo meilužio, negali jo pabučiuoti, nors galbūt jam, kaip ir kiekvienam asmeniui, norėtųsi tai padaryti. Ypač matant, kaip saldžiai ant pavasarinių suolelių bučiuojasi vaikinai ir merginos.

Taigi Viliaus istorija. Sudėtingai paprasta. Jis jau seniai ieško draugo. Nori ne tik sekso, bet ir draugystės. Žmogaus, kuris galėtų būti šalia, padėtų gyvenimo nelaimėse ir jį užjaustų. Žinoma, Vilius neatsisako ir paprasčiausių malonumų: ne kartą jis man pasakojo, kaip susitikęs internete vaikiną su juo maloniai praleisdavo naktį. Ir nesijausdavo dėl to kaltas. Jauni kūnai, karštas kraujas, glamonių ištroškusios rankos! Man tai suprantama.

Prieš pusę metų Vilius sutiko žmogų, kuris jam patiko. Ir tam vyriškiui (reikia pridėti, kad jis šiek tiek vyresnis už Vilių) mano pažįstamas irgi krito į akį. Rodos, ko daugiau reiktų? Abipusė simpatija. Viskas kaip reikiant. Du vienas kitam patinkantys žmonės. Tačiau viskas daug sudėtingiau.

Vilius ir mūsų minėtas vyriškis (vadinkime jį Romu) susitiko tik nuotykiams. Internetinėje skelbimų lentoje Vilius rado skelbimą: „Ieškau nuotykių. Esu 30 metų vyriškis“. Mano pažįstamas atsakė į skelbimą. Susitikimas buvo lemtingas: Vilius beviltiškai įsimylėjo Romą. Pasak Viliaus, kažkas patrauklaus buvo jame. Kažkas nenusakomo. Kažkas užburiančio.

Tačiau toliau bendraujant paaiškėjo, kad Romas labai jau nepėsčias žmogus. Jau trejetą metų jis bendrauja su vedusiu vyru (vadinkime jį Feliksu), kad jie abu vienas kitą myli. Ir nesvarbu, kad Feliksas turi žmoną, vaiką ir nežada jų palikti. Romas irgi negali atsisakyti Felikso.

Viliui iškilo dilema: ar jis gali mylėti žmogų, kuris myli dar kažką kitą? Čia panašu į kažkokią poligamiją?! Aš mėginau aiškinti, kad tai visai įmanoma. Poligamija plačiai praktikuojama ir tarp homoseksualų, ir tarp heteroseksualių žmonių. Kiekvienas tą galėtume patvirtinti: žmonos, vyrai, meilužės, prostitutės. Visi esame nusikaltę, buvę neištikimi, turėję „dvigubų“ santykių. Ar ne? Meskit į mane akmenį tas, kuris esate šventas!

Tačiau meilės trikampiai mano pažįstamam nepatinka. Visai neseniai Vilius pateikė savo draugui ultimatumą: arba jis, arba vedęs vyras. Ultimatumas nuėjo perniek. Romas negali apsispręsti, nežino, ką myli labiau. Vilius kankinasi, neranda ramybės. Mačiau jį ir verkiant. Jis mano, kad geriausia būtų išsiskirti su Romu ir ieškoti monogamiško draugo. Aš, nors ir būdamas sekso reikalų patarėjas, nenoriu nieko Viliui patarti. Tegu sprendžia pats. Jis juk gerai žino, kad gėjų santykiuose ištikimybė ir monogamija yra itin retas dalykas. Vilius ir pats nepraleidžia progos pasimėgauti malonumais. Net ir mylėdamas savo naująjį draugą. Tačiau apie savo atsitiktinius seksualinius santykius jis dažniausiai pasisako Romui. Nemėgsta meluoti.

Jau daug kartų Vilius yra pasakęs savo meilei sudiev. Atsisveikinęs, iškeikęs jį, išvadinęs bjauriais vardais. Tačiau vėl ir vėl Vilius sugrįžta į šiltą Romo glėbį. Negali atsispirti jo paprastumui, šiltumui, žmogiškumui. Žino, kad tokių žmonių reta. Reta tokių, kurie gali pasiaukoti dėl tavęs, tave paguosti, skirti tau daug laiko ir dėmesio. O Romas kaip tik toks.

Vakar Vilius eilinį sykį atsisveikino su Romu. Pasakė, kad viskas baigta. Kad daugiau tokios situacijos negali pakęsti. Arba Feliksas, arba jis. Arba monogamija, arba pabaiga. Atsakymo nebuvo. Buvo tik ašaros, tik skausmas, tik beprasmiškas blaškymasis.

Vakar vakare sėdėjome su Viliumi mano nuomojame bute ir kalbėjomės. Mačiau, kaip Vilius kankinasi. Mėginau juokauti: Gal tu turėtum nueiti į laidą „Atleisk“? Gal tu galėtum dar sykį viešai atsiprašyti savo draugo ir toliau tęsti santykius? O gal nueik į „Bėdų turgų“ ir papasakok, kaip sunku gėjui Vilniuje surasti gerą ištikimą draugą? Išdėsčiau Viliui savo samprotavimus, tačiau buvo akivaizdu, kad jam visai nelinksma, kad mano švelni pašaipa netiko šiai situacijai.

Netinka humoras skausmo akimirką. Stot, gyvenimo teismas eina! Vilius kankinasi. O aš žinau, kad viskas praeis. Skausmas praeina, pavasaris irgi. Gyvenimas gražus, nes kupinas naujų galimybių. Naujų draugų, susitikimų, išsiskyrimų. Meilės, neapykantos, ašarų ir juoko. Visko dar bus. Tik nebebus Viliaus ir Romo kartu. Atsisveikinu dainos nuotrupa: „Aš tolstu nuo tavęs kaip tolsta laivas nuo rūkuose paskendusių krantų...“ Iki.

2005

TARP REKLAMOS IR IŠSISKYRIMŲ: „NUOGAS KARDAS TUOJ ĮSMIGS Į TAVE“

Naglis Meilus

Ar savo elektroninėje dėžutėje jūs nepastebite tokių laiškų: „Kokia tavo fantazija? Jaunutės azijietės patenkins visus tavo norus“, „Karštas produktas: odiniai kankinimo įrankiai“, „Erotinės istorijos“, „Moteriški fetišai: nuogas kardas tuoj įsmigs į tave“, „Naujas lubrikantas: saldus, lengvas, patikimas“? Mano hotmailo dėžutė užversta panašiais gundančiais pasiūlymais, nors niekada jokiuose pornografiniuose tinklalapiuose nesu užsiregistravęs ir palikęs savo adreso.

Paskutinę savaitę tokie pasiūlymai padėjo man išgyventi. Vakarais skaitydavau juos ir fantazuodavau. Buvo sunki savaitė. Daug nervų ir kančių. Mano buvusi draugė vis negali su manimi atsisveikinti. Istorija kartojasi. Begaliniai telefono skambučiai, šimtai SMS žinučių (mobilaus telefono sąskaita šį mėnesį 320 litų). Aiškinimasis. Ašaros. Stipriai plakanti širdis. O buvo taip.

Sekmadienio rytą paskambina man Aistė, su kuria jau keletą savaičių išsiskyrę. Ji mane paliko. Nepatikau jai dėl savo erotinių nuotykių. Besikeičiančių partnerių. Skambina man ji ir sako: „Pasiilgau tavęs. Negaliu tavęs užmiršti. Norėčiau susitikti. Pasikalbėti“. Susitinkame, kalbamės, ji labai nori su manimi pasimylėti. Aš (baisus netikęs žingsnis!) sutinku. Kūniškų aistrų sūkuriai. Gera.

Vėl susitikimai Vilniaus kavinėse. Vėl ašaros. Susitaikykime, siūlo ji. Mano atsakymas paprastas. Racionalus pasiūlymas: „Galime būti meilužiais, bet ne draugais. Tau patinka su manim lovoje, man irgi su tavim gera. Mylėsimės, bet nesikišime į vienas kito asmeninį gyvenimą“.

Po šitų žodžių išgyvenau didžiulį pažeminimą. Aistė atsistoja ir palikusi striukę išbėga. Striukė ir aš su neišgertu alumi liekame bare „Prie universiteto“. Bet nesiveju merginos. Nežinau, ar mano savigarba tai leidžia daryti.

Po kelių minučių – jos skambutis į mano mobilų. Ji sako šaltu negyvu balsu: „Padarei didžiulę klaidą, Nagli. Tik lovatiese aš tavo nebūsiu. Gaila, kad nesugebėjai manęs mylėti ir branginti. Sudiev“. Aš nespėju ištarti nė žodžio. Šiek tiek sukrėstas.

Kitą rytą nunešiau Aistės striukę jai į darbą. Ji net nežvilgtelėjo į mane. Palikau. Eidamas Gedimino prospektu, nusiunčiau jai žinutę: „Tikiuosi, kad tau viskas bus gerai. Bet mes esame civilizuoti žmonės ir turime elgtis civilizuotai“. Aistės atsakymas: „Kokios civilizacijos tu iš manęs nori? Norėjai tik lovos, o ne manęs“.

Moterys, kaip ir vyrai, nesuvokiami. Nieko daugiau be sekso Aistei nesiūliau, tačiau vis tiek likau kaltas. Nesiūliau rožių ir degančių širdžių. Ir šią Valentino dieną būsiu vienas arba su kuo nors savo plačioje keturvietėje lovoje. Šokoladas varvės kažkieno dailiu pilvu, o mano liežuvis bus žaismingas ir nenuvargstantis.

Vėl Aistės SMS: „Negražiai baigiasi meilės ir įsimylėjimai. Man labai liūdna. Baisiai. Skaudu ir vis neužmirštu tavęs“. Mano atsakymas: „Per kančias – į žvaigždes! Neliūdėk, viskas bus gerai, aš tai žinau. Skausmas praeina visada, jei jis nėra chroniškas. Laikykis“. Vėl jos žinutė: „Kodėl atstūmėm vienas kitą? Gal kad aš nesugebėjau tavimi pasitikėti, o tu nesugebėjai manęs įsimylėti ir branginti“. Nežinau, ką atsakyti. Esu sudirgęs ir piktas. Nepatinka aiškintis santykių, kurie baigėsi. Persiunčiu Aistei žinutę iš savo hotmailo: „Autentiška porno žvaigždės varpos replika. Su nuolaida tik 29.99 doleriai“. Negražiai elgiuosi, bet ir aš žmogus. Turiu daug darbo, o nuolatiniai skambučiai, žinutės, pasiaiškinimai mane sekina.

Nepasakosiu, kokia buvo paskutinė Aistės žinutė. Obsceniška. Vulgari. Įžeidi. Kandi. Beprotiška. Įsiutusi. Valentino diena šiemet man neateis. Tegu neateina. Parašykit man. Atsiųskit savo elektroninio pašto adresus. Ir Valentino dienos proga savo dėžutėse jūs rasite erotiškai viliojantį skelbimą: „Kokia tavo fantazija: patyręs meilužis patenkins visus tavo norus. Ištreniruotas kūnas, šampanas, šokoladas ir tu“. Bet prisiminkite: tik karštas kūnas, bet ne karšti jausmai. Jokių įsimylėjimų, jokių santykių, jokių tragedijų, jokių pasiaiškinimų. Tik fantazija ir malonumas, už kurį nereikia mokėti.

2003

SEKIMO IR PERSEKIOJIMO MANIJOS: APIE KAIMYNES, TĖVUS IR SŪNUS

Naglis Meilius

Nuolat jaučiuosi esąs sekamas. O jūs ne? Įeidamas į parduotuvę, susigūžiu, nes mane pasitinka užrašas: „Jūs esate stebimi vaizdo kameromis“. Mane rodo per žinias (kažkodėl einantį Gedimino prospektu mane nufilmuoja įgudusi reportažo operatoriaus kamera). Kalbėdamas telefonu, jaučiu, kad kažkur kažkas manęs klausosi. Nesu saugus ir Internete – mane stebi visa matanti virtuali Akis. Kas ta Akis – gal Valstybė, Saugumas, masės? O gal net ir tu, eilinis skaitytojau?

Mano persekiojimo manijos dar labiau sustiprėja prisiklausius vos įtikėtinų istorijų, kurios vyksta čia pat, tarp mūsų, mūsų kaimynų, draugų, tetų ir dėdžių butuose. Gyvenu daugiabučiame name, todėl žinau, kad pro durų akutę kiekvieną mano svečią palydi įtari kaimynės akis. Ji daug žino apie mane: kas pas mane lankosi, kas nakvoja, kas rytais išeina, kas rūko, kas triukšmauja, dejuoja ar klykauja iš nesutramdomos aistros. Kaimynė budri. Kaip ir mūsų valstybė.

Mano buto sienos plonos. Mano kaimynė girdi, kaip aš, apimtas keisto juoko priepuolio, juokiuosi lytinio akto metu. Mano mergina irgi kikena. Gal iš manęs, gal iš prie sienos prisiplojusios kaimynės ausies.

Tačiau kartais juoktis nesinori. Ypač po vieno keisto pasakojimo, kurį išgirdau visai neseniai. Tai pasakojimas apie nuolatinį stebėjimą, sekimą ir seksą. Pagrindiniai veikėjai – tėvas ir jo sūnus su žmona. Veiksmas vyksta dideliame privačiame name netoli Vilniaus.

Taigi. Trisdešimtmetis sūnus su žmona gyvena tėvų name. Motina mirusi. Vienišas tėvas. Trims asmenims namo visiškai pakanka. Ir konfliktų jokių nekyla. Kone idiliškas gyvenimas.

Idiliškas iki lemtingos dienos, kai sūnus pasilieka namie vienas. Nuobodžiauja. Nutaria pasižiūrėti kokį nors filmą iš nemažos tėvo video kolekcijos. Išsirenka. Tačiau į video grotuvą jau įdėta kita kasetė. Sūnus ją įjungia ir negali patikėti. Video juostoje nufilmuota jo nuoga žmona, persirenginėjanti jų miegamajame. Toliau dar įdomiau: juostoje įrašytas jo paties ir žmonos meilės aktas. Sūnui iš siaubo pasišiaušia plaukai: tėvas įrašinėja pačias intymiausias savo sūnaus gyvenimo detales!

Iš pykčio sūnus sudaužo video kasetę į smulkiausius gabalus. Sviedęs juos grįžusiam tėvui į veidą, pareikalauja pasiaiškinimo. Šokiruotas, sukrėstas tėvas nežino, ką atsakyti. Jo pasiaiškinimai visiškai neįtikinantys: esą jis vienišas, jam trūksta moterų, jis daugiau to nedarysiąs. Tėvas maldauja sūnaus, kad jis nieko nepasakotų savo žmonai.

Stebėjimo viršūnė: slapta kamera ir tėvas, erotiškai pasitenkinantis stebėdamas savo sūnaus ir jo žmonos lytinius aktus. Ar būna blogiau? Ar sūnaus santykiai su tėvu gali tęstis? Ar įmanoma atleisti? Ar sūnus turėtų papasakoti apie incidentą žmonai? Ar jiems reikia tučtuojau išsikraustyti iš tėvų namų? Šitie klausimai iš karto iškilo sūnui.

Dabar sūnus su žmona gyvena savame bute Vilniuje. Kol sūnus vėl galės kalbėtis su tėvu, praeis nemažai laiko. Dabar tik tyla. Žmona viską sužinojo. Ji vis dar negali atgauti žado. Sūnus ir jo žmona tikisi, kad jų erotinės kasetės nebuvo niekur platinamos. Reikia tikėtis.

Uhhh... Ką galima pridėti prie šitokios istorijos? Gal tai, kad dabar mano kaimynės akis ir ausis atrodo man tokia miela ir nekalta. Tegu sau stebi mane. Tik tegu nefilmuoja. Tikiuosi, kad mano miegamajame niekas nesuspėjo įtaisyti stebėjimo ar filmavimo kameros. Reiks įdėmiai apžiūrėti visus kampus.

Po panašių istorijų pamanai, kad visas mūsų pasaulis – kažkoks permatomas, perregimas, peršviečiamas. Net intymiausius mūsų gyvenimo aktus įrašinėja visagalė stebėjimo sistema (dėl to tokios populiarios yra laidos „Didysis brolis“ (Big Brother) ar „Už stiklo“ (Za steklom). Mes miegame, valgome, mylimės stebinčių minių akivaizdoje. Niekur nepasislėpsi. Kai kurie iš mūsų daromės vis didesni ekshibicionistai: mums patinka, kai mus stebi ir mus įrašinėja. Mums patinka ateiti į „Atleisk“ ar „Teismą“ ir iškloti visas asmeniškiausias savo gyvenimo peripetijas. Tegu mato, tegu džiūgauja visagalė žiūrinčiųjų akis.

O aš į „Atleisk“ tikrai neisiu. Man užtenka kaimynės. Nebent ji manęs prašytų atleidimo. Tada ašaročiau visų akivaizdoje ir jausčiausi lyg peršviestas pačiu galingiausiu rentgenu. O kaip jūs jaučiatės, skaitytojau? Ar jus kas nors seka? O gal jūs ką nors persekiojate? Parašykite.

2003

20 DOVANĖLIŲ NUOGAI MOTERIAI

Naglis Meilus

Tikriausiai žinai, kaip įkaitinti niūroką žiemos atmosferą ir pamaloninti mylimąją? Jei ne, perskaityk šias tiesiog pritrenkiančias moterų išpažintis. Jas užrašiau iš savo pažįstamų merginų ir moterų. Įsidėmėk ir būtinai pasinaudok, Lietuvos vyre! Šios išpažintys – tiesiausias kelias į moterų širdis!

1. Bučiuok linksmai, bet pirmiausia išsivalyk dantis ir išsiskalauk burną. Prieš meilės seansą nevalgyk česnakų, svogūnų ir pupelių.

2. Kai glamonėji mane rankomis, nebraižyk mano sėdmenų savo apšerpetojusiais nagais. Geriausia, delnais išmatuok mano kojas ir nugarą.

3. Kai pietausime „Užsuk“ užkandinėje, pakišk ranką po stalu ir švelniai pagrabinėk mane. Tik neužmiršk kramtyti ir neužsprink.

4. Pažinojau vyrą, kuris atsiguldavo ant manęs ir garsiai deklamuodavo Maironį arba Puškiną. Mūsų meilės sesijos buvo ilgos ir saldžios.

5. Nedvejok – jei užsimanai su manimi padaryti ką nors pašėlusio, nedelsdamas to imkis. Tik iš pradžių išsimaudyk po dušu ir nusiskusk.

6. Paprašyk manęs iškišti liežuvį ir gerai jį apžiūrėk. Jei nėra išbėrimo, gali bučiuotis.

7. Gundyk mane visur. Galiu mylėtis troleibuse, mikroautobuse, telefonų būdelėje, Lietuvos seimo kavinėje, Mokslų akademijos bibliotekoje ir „Maximoje“. Bet geriausia –  Sodų 15.

8. Man patinka, kai bučiuoji, lyžčioji ir glamonėji – na, pats žinai ką ir kur… (Apsirikai, tai nėra apatinė mano kūno dalis).

9. Pasistaipyk nuogas, nusismauk trumpikes ir parodyk, ką ten turi, kad galėčiau iki soties paganyti akis į tavo apdribusį pilvą.

10. Kai guli ant manęs, nešnopuok kaip garvežys, kvėpuok lygiai per nosį. Pasistenk, kad manęs nesuspaustum ir kad per tave negaučiau išvaržos. Rytoj man dalykinis susitikimas.

11. Žinojau vyrą, kuris mums glamonėjantis pasakodavo erotines fantazijas. Didžiausia jo fantazija: mylėtis su Pamela Anderson ir Bradu Pittu vienoje lovoje. Žinau, kad niekada negalėsime pasimėgauti šita fantazija.

12. Mano vaikinas kartą nusivedė mane į vonią ir paprašė nuskusti jam kojas. Greit po to mes išsiskyrėme. Dabar jis jau pasidarė lyties pakeitimo operaciją.

13. Pernai, kai dar turėjau darbą, mano mylimasis ateidavo pas mane ir mes mylėdavomis įmonės posėdžių salėje ant stalo. Stalą pakeitė, o įmonė bankrutavo.

14. Kai trokšti praleisti labai karštą naktį, pakviesk į svečius Marijoną Mikutavičių ir Nijolę Oželytę. Jų isteriški balsai mane iš tiesų kaitina.

15. Netylėk. Meilė reikalauja žodžių. Bet ne tų frazių iš blogo pornografinio filmo. Sakyk man: kitą savaitę mes susituoksime.

16. Atsiųsk man 1000 litų čekį, kad galėčiau praleisti naktį su vaikinų striptizo grupės nariais Vladimiru, Antonu, Valentinu ir Arkadijumi. Liksiu amžinai dėkinga.

17. Kartais mano vaikinas mane puola taip įnirtingai, kad suprantu: jam tikrai blogai darbe; jis turi problemų. Priverčiu jį papasakoti, kas atsitiko.

18.Greičiausias būdas mane atšaldyti – įjungti televizijos laidą su Arūnu Valinsku, Vytautu Šapranausku ar Egidijumi Knispeliu.

19. Seksas su kostiumuotu vyru gali būti be galo karštas, ypač jei tas vyras vilki Giorgio Armani ar Hugo Boss kostiumą. ”Lelijos” kostiumai man neseksualūs.

20. Rytą vos nubudęs, skubėk iš mano lovos. Geriausia, kad atsibudusi tavęs jau neberasčiau. Man beliks tik išskalbti nešvarią patalynę ir išvėdinti tavo kvapo prisisunkusį miegamąjį.

2004

KARTI GĖJŲ MEILĖ

Naglis Meilus

Seniai seniai „Omni laiko“ puslapiuose spausdinosi mano draugas Tomas, kuris draugauja su Rapolu Rakalu ir kartais kartu su juo gulinėja vyrų pliaže Palangoje. Dabar Tomas intensyviai ieško gyvenimo draugo, nes ką tik nelaimingai išsiskyrė. Jam nepatinka gyventi vienam, valgyti vienam, miegoti vienam, važinėti vienam automobiliu. Tomas yra poros žmogus, o kartais ir grupės. Turiu galvoje seksą.

Dabar Tomas yra pakliuvęs į keistą istoriją. Prieš keletą savaičių gėjų skelbimų lentoje jis susipažino su gana simpatišku trisdešimtmečiu. Apsikeitė nuotraukomis, nuomonėmis, komplimentais. Prasidėjo ilgas susirašinėjimo procesas: trisdešimtmetis pasirodė šiek tiek keistas, įdomus ir nenuspėjamas. Kaip Tomas sako, visi mes keisti, tik vieni daugiau, kiti mažiau. Tačiau trisdešimtmečio, pavadinkime jį Dinu, keistumai Tomą nustebino. Bendraujant išaiškėjo, kad ir Dinas, ir Tomas jau yra kažkada susitikę, Dinas buvo pas Tomą namie, jie gėrė kartu kavą ir po to ilgam vienas kitą užmiršo. Tomas jį prisiminė, tačiau Dinas buvo ištrynęs Tomą iš savo atminties. Niekaip negalėjo nieko atgaminti.

Susirašinėjimas atgaivino nemalonius Tomo prisiminimus ir antipatijas. Abiejų gėjų laiškai darėsi vis kandesni, piktesni, kaltinantys. Kol pagaliau mano draugas Tomas pasidavė: supykęs atsiuntė man beveik visus Dino ir savo laiškus, kuriuos kai ką išmetęs, čia ir pateiksiu. Skaitydamas laiškus, buvau savotiškai sukrėstas. Kodėl? Dėl to, kad mūsų visuomenė, kaip man atrodo, arba padaro gėjus aukomis, arba neadekvačiai save vertinančiais individais kaip Dino atveju. Susirašinėjimas vyko tik mažiau nei savaitę, todėl laiškai suskirstyti dienomis. Linkiu gero skaitymo.

Pirmadienis

Dino skelbimas: Nusibodo moteriškos intrigos ir rietenos. Esu išsiskyręs. Ieškau vyriškos meilės ir draugystės.

Tomas: Labas. Man 32. Gyvenu Vilniuje. Ieškau draugo draugystei ir seksui. Būtų smagu susipažinti. Gal gali papasakoti apie save?

Dinas: Aš 30 metų vilnietis. Su vyrais patirties praktiškai neturėjau – anksčiau net minčių neturėjau (na, gal tik akademinis susidomėjimas), kol man kartą svetimame bute kitas vyras neatliko oralinio girtam ir miegančiam. Buvo stiprus šokas ir gal iš išgąsčio nerealiai stiprus orgazmas, toks neįprastai stiprus, kad turbūt įsirašė kur nors ląstelių atmintyje, nes vėliau atsirado fantazijų su vyrais.
Ką tik išsiskyriau su žmona ir nusprendžiau pagaliau išsiaiškinti viską, nes manau, kad kuo daugiau slopinu, tuo mano interesas vyrams tik didėja. Šiaip gal dar nevisai subrendau realiai patirčiai, nors norisi. Mane jaudina net mintys apie tai, kad galima būti nuogam, susijaudinusiam, paliesti kitą vyrą, leisti jam liesti save. Su moterimis mėgstu bučiuotis, fantazijose su vyrais tai irgi įsivaizduoju, ir kažkodėl tai vos ne labiausiai jaudinantis dalykas.

Antradienis

Tomas: Ačiū už tokį ilgą laišką. Dabar prisimenu tave, esame su tavimi bendravę prieš keletą metų, kai tu pas mane buvai atvažiavęs į namus. Pamenu, kad vienas kitam labai nepatikome. Man nepatikai nei kaip asmuo, nei kaip sekso objektas. Nukaręs tavo pilvas matosi net nuotraukose, kurias atsiuntei.

Dinas: Na, aš tikrai pasimetęs. Taip, tu atspėjai mano vardą, bet visų pirma, esu ne gėjus, tai dar vis gi nelabai korektiškas apibūdinimas. T.y. jis per skubus ir nelabai tikslus, nes ir dabar yra moterų, kurios galėtų pasiginčyti mano gėjiškumo klausimu.
Šiaip įsižiūrėjus i tavo atsiustą nuotrauką, tu panašus į vieną gerą žmogų, bet jis tikrai ne tokio ūgio, kokį minėjai.
Bet prieš dvejus metus ar dar anksčiau jokių susitikimų nesu turėjęs, viršsvorio neturiu, į podiumą iki šiol kviečia, todėl manau, kad esu gana patrauklus. Esu beveik tikras, kad tavęs nepažįstu, ir kad tu tikriausia čia kažką painioji. Kodėl mane įžeidinėji?

Tomas: Aš tikrai nenoriu įžeisti ir nieko nepainioju, gerai atsimenu, ką kviečiu į svečius ir kas pas mane apsilanko. Žinau ir tai, kad tau tikrai ne 30 metų, turėtų būti jau visas 40. Svetimų nuotraukų irgi nesiuntinėju, tik savo. Tik niekaip nesuprantu, ką turi bendro podiumas, tavo išvaizda ir buvimas gėjumi. Ar tu manekenas? Jaučiu, kad turi didybės maniją, pilną nepilnavertiškumo kompleksų.

Trečiadienis

Dinas: Ne, aš ne manekenas. Būna, kad kviečia ne manekenus su idealia išvaizda, bet VIPus. Tačiau vis tiek išvaizda yra svarbu, ir žmogaus, kuris blogai atrodo, nepakviestų. Dėl to ir leidau sau tai paminėti, nes turiu charizmą, esu stipri asmenybė. Nenorėjau viso to tikslinti dėl įgimto kuklumo, nes ir taip jau mane kaltini didybės manija!
Atleisk, bet tavo laiškų tonas leidžia įtarti, kad problemų visų pirma turi tu pats, tik neįsižeisk. Aš neturiu pagrindo kompleksams: mano karjera gan sėkminga, ir perspektyvos dar geresnės. Dėl išvaizdos niekada vidinių problemų neturėjau, be to moterų dėmesio man niekad netrūko, mane mylėjo gražiausios. Dėl vyrų kol kas šia tema nieko negaliu pasakyti, bet norinčių su manimi bendrauti normalių vyrų yra tikrai daug, daug kas peršasi į draugus, ir aš galiu rinktis...

Ketvirtadienis

Tomas: Kuo toliau, tuo įdomiau su tavimi bendrauti. Manęs neprisimeni. Tavo elektroninius laiškus galima būtų atiduoti kokiam psichologui paanalizuoti. Neįsivaizduoju, koks žmogus galėtų laiškuose svetimam žmogui girtis savo nuopelnais ir koks jis VIPas. Man nesuprantama. Na, o jei pusę gyvenimo kelio nuėjęs negali suvokti, kodėl gražiausios moterys su tavimi bendrauja, tada atleisk. Niekuo tau negaliu padėti. Jei manai, kad jos nori tavęs dėl to, kad tu nuostabus ir gražus, labai klysti. Pirmiausia jas vilioja tavo pinigai ir tai, kad esi VIPas, kaip pats sakai.

Dinas: Tu akivaizdžiai apie mane nieko nežinai, kas vėl patvirtina, kad neišplepu apie save visko pirmam pasitaikiusiam. Kitaip tu žinotum, kad aš esu garsaus mūsų dienų psichoterapeuto mokytinis. Kaip yra rašęs Helmas Stierlinas, šis psichoterapeutas „epitomizes one of the most astounding developments in psychoterapy. I know of no other psychotherapist who, during the last decade, has so positively impressed people - and has stirred up so much controversy“. Šią citatą atsimenu, nes buvau panaudojęs savo paskaitoje. Visa tai paminėjau ne tam, kad padaryčiau didelį įspūdį pirmam pasitaikiusiam, bet dėl to, kad kėsinaisi pasigilinti į psichologinę analizę. Turėjau užsiminti, kad studijuoju psichologiją ir turiu teisę išdėstyti savo samprotavimus ir neginčijamus faktus.
Penktadienis

Dinas: Tęsiu vakarykštį laišką. Dar kartą sakau, kad nieko apie mane nežinai. Taip, aš turiu pinigų, bet tik tiek, kad galiu gyventi, kaip man patinka. Tačiau yra moterų, arba net konkrečiau labai žavi ir sėkminga žurnalistė... Ją nuolat „kabina“ vyrai, kurių turtai ir padėtis tikrai didesni nei mano. Be to ji yra labai protingas žmogus, ryški asmenybe. Jos simpatija man leidžia suabejoti tavo žodžiais, juo labiau, kad aš ją dominu toli gražu ne tik kaip pašnekovas. Šiuo metu dėmesį man rodo mano kompanijos viceprezidentė, fantastiška, protinga, graži. Ji yra labai išsilavinusi, milijonierė, grožio konkursų nugalėtoja. Matai, net argumentų nereikia, tu tik turi įrodyti, kad nesi menkysta.
Panašiai ir su vyrais. Štai vienas aukštas prancūzų pareigūnas, jaunas, gražus, sėkmingas žmogus, visaip rodo susidomėjimą manimi ir norą bendrauti daugiau nei to reikalauja verslas. Jis tai tikrai turi plačių galimybių rinktis draugus, tai galiu patvirtinti nuotraukomis iš vieno renginio, kur akivaizdžiai matosi, kad aš esu tokioje aplinkoje, kur paprasti žmonės nepatektų, to renginio VIPų kompanijoje. Jeigu tau smalsu, galiu atsiųsti.
Jau nevardinsiu Lietuvos, Latvijos, Rusijos vyrų, kurie yra mano geriausi draugai ir kurių draugystę aš labai vertinu.
Be to šiuo metu mano puslapis yra taip pat ir heteroseksualiame portale www.facelink.ru, pagal nuotraukų reitingą mano balai yra gana aukšti. Labai daug merginų vertina mano išvaizdą dešimčia balų. Ten galima pamatyti, kas tave vertina. Tai jaunos gražios merginos, kurios neturi jokios papildomos motyvacijos, nes aš nieko apie save ten nesu parašęs. Vakar mano torsas gėjų tinklalapyje www.qguys.ru buvo ketvirtoje vietoje tarp erotinių nuotraukų. Ko gero kažkam mano kūnas patinka — juk ir tu kažkodėl man parašei. Aš vis negaliu suvokti, kokios tavo vidinės problemos, nes jeigu aš tiesiog tavęs nedominu, jau seniai būtum nutraukęs kontaktą.
Nevykėliams galiu atrodyti kaip pagyrūnas, bet iš tikrųjų tiesiog nesu davatka su veidmainišku kuklumu ir leidžiu sau mėgautis ir pasauliu aplink, ir savimi jame. Kiekvieną žodį ir paminėtą faktą, jeigu kas, galiu patvirtinti sertifikatais ir kitais daiktiniais įrodymais.
Man įdomu gyventi ir visur sugebu surasti konstruktyvių dalykų. Kad ir seksualumo tema. Man įdomus žmogaus seksualumas ir jo sąsajos su psichiniu gyvenimu, man įdomu pasigilinti į save, surasti ir atsikratyti savo blokų.
Vien tik šis susirašinėjimas man davė neįkainojamos medžiagos apie homoseksualių vyrų psichomentalinę specifiką. Pavyzdžiui, tik dabar suvokiau, kas turima omenyje, kai liaudiškai sakoma „pydaras“, dėl ko šito fenomeno visi taip nemėgsta ir kur slypi tokių žmonių tragedija. Trumpai: tokie žmonės nesugeba atsikratyti savo kaltės jausmo, nesugeba priimti savo kitoniškumo ir su kitais elgiasi taip, kaip jaučia, kad kiti turi elgtis su jais. Savo nesąmoningais veiksmais jie išprovokuoja negatyvią reakciją savo atžvilgiu, nes mano, kad to nusipelno.
Ir pats nustebau, koks ilgas išėjo laiškas. Gal dėl to, kad esu perfekcionistas ir maksimalistas, o tai turi ir gerų, ir blogų pusių, kaip ir viskas pasaulyje.

Tomas: Tyla.

P.S. Po šito laiško Tomas daugiau nieko neturėjo ką parašyti. Jis buvo sukrėstas ir laiško apimties, ir jame išdėstytų idėjų. Į galvą jam piršosi ta pati mintis: gėjai Lietuvoje labai nelaimingi. O gal ir dauguma žmonių nelaimingi? Nenormalūs? Tikrai kas nepažįstamam žmogui rašytų apie savo sertifikatus, nuopelnus, draugystes, vakarėlius su įtakingais žmonėmis? Kam reikia psichologinės pagalbos? Ir kas gali bendrauti su tokiais gėjais? Ką visa tai reiškia? Pasakysiu tiesiai: nelabai supratau. Aš irgi pasimečiau. Spręskite patys.

VYRŲ KŪNAI, ARBA KODĖL MĖGSTAME VYRIŠKĄ SPORTĄ

Naglis Meilus

Mes žavimės sportininkais, jų fizinėmis galiomis ir sugebėjimais. Mums patinka išlavinti kūnai. Raumeningos rankos ir plačios krūtinės mums kelia pasitikėjimą. Krūtinėmis uždengsime tėvynę, o rankos prisidės prie klestinčios Lietuvos ekonomikos.

Apskritai šiuolaikinėje popkultūroje vyro kūnas iškeliamas ir garbinamas. Vyriškas narcisizmas – jau ne nusikaltimas! Štai kodėl kas antrame vyrams skirtame žurnale girdimi tokie šūkiai: „Ko tau trūksta? Ogi gražių krūtines formų! Ką daryti? Ogi treniruoti visas krūtines raumenų grupes!“ (žurnalas „Tik vyrams“).

Maskulinizmo simbolizmas: raumeningas kūnas kaip galios ir kartu malonumo simbolis bei objektas. Gal dėl to šiuolaikinėje visuomenėje taip plačiai paplitusios fitneso treniruotės, įvairios raumenų auginimo mašinos ir preparatai. O ir pats Naglis Meilus jau nusprendė dumti į treniruoklių salę: kad pasiektų dievinamas krūtinės ir bicepsų formas! Negalima atsilikti nuo tokio vyriško grožio, kurio kiekvienas vyras galėtų ar turėtų trokšti.

Vyriškas kūnas yra svarbiausia „valiuta“ sporte. Sportininkų kūnai, jų judesiai kelia mums malonumą. Grynas fizinis pradas jų kūnuose susyja su šiuolaikinės masinės kultūros vizualiniais malonumais: jie iš tiesų yra mūsų, tų, kurių „tik trys milijonai“, malonumų objektai.

Kad ir krepšinis. Pilnas nusivylimų ir skausmo. Pralaimėjimai. Ar Lietuvos vyrų kūnai nusilpo? Pažvelkime. Ne, mūsų sportininkai atrodo tvirti – tikri mūrai ąžuolai. Jų fizinė jėga atrodo mums herojiška, mes ne itin jaudinamės, jei aikštelėje kas nors nusikeikia arba ima kumščiuotis. Vyrai lieka vyrais. „Boys will be boys“ – kaip toje jau primirštoje estradinėje dainoje. Smurtas ir prievarta pateisinami, nes jie esą kūniško žaidimo dalis.

Kodėl moterų sportas nėra toks populiarus ir pas mus, ir kitur pasaulyje? Besimušančios ir kovojančios moterys nekelia mums malonumo (o gal kam nors kelia?). Spardanti kamuolį moteris daug kam atrodo „neestetiškai“. Moteris boksininkė žeidžia vyrų savimeilę. Dar labiau – moteris kultūristė, kurios bicepsų apimtys yra didesnės nei daugelio vyrų šlaunys. Tikras siaubas! (čia Naglis žvilgteli į savo šlaunis ir gailiai atsidūsta).

Tikriausiai nedažnai susimąstome apie tai, kad vyriškos sporto šakos leidžia „tikriems“ vyrams be baimės žvelgti į kitų vyrų kūnus ir juos aptarinėti. Žiūrėti, grožėtis, jaudintis, analizuoti – tai leistina ir visiškai nesmerktina. Ir niekas mūsų čia neapkaltins homoseksualiniais polinkiais. Jokios baimės.

Sportininkų kūnai nuolat stebimi ir persmelkiami besižavinčio žvilgsnio. Jų vyriškumas nekelia abejonių: raumeningos kojos, išlavinti tricepsai, pečiai ir dilbiai, į rąstus panašūs kaklai. Žvilgtelėkime kad ir į disko metiką Alekną ar sunkumų kilnotoją Vyšniauską. Kuo gi ne ąžuolai? Tikrų tikriausi. Tik trūksta, kad augintų giles (šioje vietoje Naglis Meilus valiūkiškai šypsosi).

Tačiau ar patys stebimi kūnų savininkai, t. y. sportininkai nesijaučia kokiu nors būdu įžeidžiami mūsų nuolatinio stebėjimo? Ar nesijaučia jie padaromi tik pasyviais mūsų žvilgsnių ir malonumų objektais? Juk aiškiai žinome, kad vyriškame pasaulyje svarbiausia žiūrėti ir analizuoti skvarbiu žvilgsniu, bet nebūti apžiūrimam. Veikti, bet nebūti veikiamam. Daryti, bet nebūti padaromam. Todėl kita Naglio Meilaus užduotis – pakalbinti kurį nors iš itin populiarių Lietuvos sportininkų. Sužinoti apie kūnus, žvilgsnius, malonumus ir tai, kodėl į besitalžančias ir besispardančias moteris niekas nenori žiūrėti. Kas man atsakys?

2003

ŽINIASKLAIDOS VAIZDINIAI, VYRIŠKOS KRIZĖS, EROTIŠKI KALENDORIAI IR RYTIS CICINAS

Naglis Meilus

Dažnai susimąstau: kodėl noriu atrodyti seksualus? Kodėl lakstau į treniruoklių salę (nors tam lieka vis mažiau ir mažiau laiko)? Kodėl užsidėjus madingus akinius nuo saulės, mano bičiuliai apkaltina mane sekant Holivudo mada. Esą aš apskritai noriu atrodyti ir imu elgtis kaip žvaigždė. Klasiški akiniai, klasiškas Meilus! Tiesiai į Oskarų teikimo ceremoniją!

Aš atsakau: kalti vaizdiniai. Televizijos, laikraščių, reklamų vaizdiniai kalti, kad aš darausi vis didesnis narcizas. Vien tik skutimosi reklamos ko vertos! Noriu būti panašus į jų vaikiną. Nors verk ar daužyk galvą į sieną. Seksualūs vaizdai mane nugali. Užsidedu akinius. Apsivelku permatomą maikutę (kalbininkai mane pataiso: marškutę). Užsitraukiu gerokai suplyšusius džinsus. Man rodos, kad darausi šiek tiek panašus į Tomą Cruise’ą. Tik esu už jį gerokai aukštesnis.

Praeitais metais svarsčiau, kad visai nieko būtų išleisti, kaip kokiai Claudijai Schiffer, savo nuotraukų kalendorių. Sausis – Naglis su „Nijolės“ kailių salono kailinukais ant nuogo kūno. Vasaris – Naglis praverta burna tik su erotiškai aptempta maikute guli purviname Vilniaus sniege. Kovas – nebeliko nei maikutės, nei purvino sniego, tik Naglis, apkabinęs pavasarėjantį medį (matosi seksualūs sėdmenys). Ir taip toliau ir panašiai. Žinote, gruodis mano kalendoriuje turėtų būti visai pornografinis. Net nedrįstu čia jo įsivaizduoti ar jums aprašyti, nors esu šioks toks ekshibicionistas. Palauksiu, kol pasidarysiu Mikutavičiaus ar Valinsko lygio žvaigždė, tada kalendorius atsiras būtinai – mano gerbėjos ir gerbėjai įtemptai ruoškimės erotiškiems 2003-iems!

Paskutinėmis dienomis pastebėjau, kad gatvėje daug kas į mane žiūri. Ar po skausmingo išsiskyrimo atrodau išprotėjęs? Ar kažkas prilipę prie mano nosies? Griebiuosi veidroduko. Regis, viskas gerai: nei kas prikibęs, nei itin šizovas. Žiūri, nes patraukiu dėmesį. Lietuviškas Tomas Cruise’as (kur mano Penelopė?!) Praeivių dėmesys ir malonus, ir šiek tiek neramina. Jaučiuosi stebimas kaip koks reklaminis vaizdinys.

Visai kitaip dabar sekasi mano kolegai Rapolui Rakalui. Merginos į jį jau nustojo žiūrėti. Kartu su juo eidamas gatve matau, kad į mūsų Rapoliuką žvalgosi tik pagyvenę vyriškiai (Kiek atsimenu, Rapolas nė sykio nėra išbandęs homoerotikos. Shame on you, Rapolas!). Kodėl taip yra? Galiu tik spėti: Rapolas neatitinka televizinės reklamos vaizdinių! Neturi žmogus laiko sportuoti kad tu ką. Jo pilvas tuoj vilksis žeme (šiek tiek perdedu).

Neseniai sužinojau, kad vaistinėse pardavinėjama kažin kokia arbata, kuri trukdo kūnui įsisavinti riebalus. Dėl to dažnai reikia rimtiems reikalams bėgioti į tualetą. Riebalai pasišalina. Bet Rapolui arbatos neįsiūlysi, nes žmogus daug ir sunkiai dirba. Arbatos gėrimą tenka atidėti šeštadieniams ir sekmadieniams. Deja, savaitgaliais aš ir Rapolas leidžiamės nuotykiauti. Susitinkame su naujomis savo erotinės medžioklės aukomis. Ir jokie pilvai netrukdo mano ir Rapolo laimei (parašyk man, Žaneta!).

Rapolas kompleksuoja dėl savo išvaizdos. Sakau jam: dirbk su savimi, su savo kūnu, raumenimis, organais. Jei trisdešimt kartų per dieną įtrauksi pilvą, pilvo presas pastebimai sustiprės. Rakalas tik rakaluoja.

Girdėjau, kad Vilniuje įkurtas Vyrų krizių centras. Dieve mano, mums su Rapolu būtinai reiks ten apsilankyti. Mes išgyvename krizę. Į mane spokso beveik visi praeiviai, į Rapolą – tik pagyvenę vyrai. Mes sunerimę dėl savęs, dėl savo ateities. Dėl savo vyriškumo.

Kokį klausimą užduosiu Vyrų krizių centro darbuotojams? Nepatikėsite, bet mano klausimas visai nebanalus: ką daryti, jei jau savaitę sapnuoju Rytį Ciciną? Mano košmaro santrauka: Rytis Cicinas paskambina man į mobilų ir sako: „Šiandien 7 vakaro „Karolinos“ klube – mano naujas šou. Jūsų laukia siurprizas: aš ne tik dainuosiu, bet ir šoksiu striptizą. Laukiu“. Vakare nuvykstu savo suklerusiu golfiuku į „Karoliną“. Žmonių masės. Dauguma pusnuogiai. Cicinas jau scenoje. Po truputį nusirenginėja. Po kiekvieno dainos posmo ant jo soliariumuose įdegusio kūno lieka vis mažiau rūbų. Krūtinė nuskusta. Rytis atsuka juodomis trumpikėmis aptemptą užpakalį. Oh my God! Ar jis pasirodys visa savo grožybe?!

Iš siaubo nubundu. Žinau, esu didžiulėje krizėje. Kas kaltas? Vaizdiniai. Televizija, laikraščiai, internetas, reklama. Skutimosi reklamos vaikinas. Tomas Cruise’as. Penelopė. Rapolas Rakalas.

2003

PARADŲ MANIJA, ARBA APIE TUOS, KURIE KITOKIE

(reportažas iš svajonių šalies)

Naglis Meilus

Pagaliau sugrįžau į JAV. Šaunu. Gaila, kad šiek tiek pavėlavau. Visuose didžiuosiuose Amerikos miestuose nuvilnijo žaismingi gėjų, lesbiečių, biseksualų ir trans-lytukų paradai. Apnuoginti kūnai, keistos mados, vieši bučiniai. Štai skustagalvės lesbietės nuogomis krūtimis. Savo storus sėdmenis įspraudusios į siauras odines kelnes. Raumeningi vyrukai miniatiūrinėmis kelnaitėmis, pro kurias daug kas matosi. Dar įdomesni transvestitai: žibančių rūbų margumynas, o perukų grožybė, o makijažo įmantrumas! Atrodo, kad žiūri į pro šalį žygiuojančias naujametines eglutes. Pervertusi amerikietiškus laikraščius, puoliau į kosmetikos parduotuvę: noriu būti panašus į garsų transvestitą iš New Yorko -- Ru Paul!

Dabar esu Seattle. Skaičiau, kad Seattle vargšai transvestitai gerokai sulijo (nors čia ne Lietuva, bet lietūs čia dažnokai lyja). Kažkas juokavo, kad gatvė, kurioje vyko paradas, nusidažė vaivorykštės spalvomis nuo nutekejusios kosmetikos. Vaivorykščių lietūs. Over the Rainbow. Jei pamenate, tai garsi Judy Garland daina. Tarsi koks himnas. Mano mylimame Niujorke be paradų ir eisenų dar vyko dešimtys vakarėlių ir vakaruškų. Tokiais pavadinimais, kaip „Kaligula 2001: Romėnų orgija“, „Visi gėjiški dalykai“, „Nudažyk mane keistai“, „Lesbiečių balius“, „Išdidžios karalienės“. Pasilinksminimai, pilni humoro, malonumų, satyros, prakaito.

Gaila, kad Lietuvoje nedaug paradų. Pasiilgome ne Gegužės 1–osios ar 9-osios su jų išdidžiais maršais, bet linksmos, ironiškos skirtingų žmonių šventės. Turime baikerių susibūrimus. Į filologių (-ų) glėbius dar žygiuoja fizikai. Gedimino prospekte vyksta lovų rungtys. O kur mūsų mažumos? Kur jų plastiški rankų mostai, išdailintos manieros, žavingų kojų judesiai? Kur jų šūksniai: „We’re here and we’re queer, get used to it!“ Nors neįmanoma išversti šio šaukinio į lietuvių kalbą, bet pamėginsiu: mes čia ir mes kitokie, pratinkitės!

Taigi visi mes, ar kitokie, ar tokie pat, norime pasirodyti. Parodyti, kad esame. Būti matomi. Ne tik aptemusiuose baruose ir pakrūmese, bet ir Vilniaus savivaldybėje. Skambant disco muzikai pražygiuoti Pilies ir Didžiąja gatvėmis. Su lietuviškai skirtinga pasididžiavimo poezija: „Aš laiminga esu, laimingesnės pasauly nėra. Aš laiminga esu tavyje, o tu manyje. Ji laiminga, nes myli mane…“ Atleiskit, skaitytojau, bet esu poetas iš prigimties.

Kol kas tiek. Kitas reportažas bus apie Seattle’o milijonierių ir benamių draugystę. Stay tuned!

2001 07 05

Neapykanta: „Nekenčiu, nes myliu. Myliu tik dėl to, kad nekenčiu“

Naglis Meilus

Turiu daug draugų ir draugių, kurių gyvenimai keisti ir nenuspėjami. Juose daug skausmo. Praradimų. Kančios. Ašarų. Vienatvės. Bet ar ne toks mūsų visų gyvenimas? Ar pats svarbiausias dalykas nėra nebijoti atsitiktinumų ir negandų? Stengtis išreikšti savo skausmą, neapykantą, meilę?

Praeitą savaitę teko raminti savo draugę Iloną. Dvidešimt penkerių metų mergina. Simpatiška, įdomi, draugiška. Tačiau labai jautri ir emociškai labai pažeidžiama. Dažnai konfliktuojanti su sau artimais draugais, meilužiais, išrinktaisiais. Vis dar rašanti ilgus meilės ir išsiskyrimo laiškus. Šiandien įdedu jos laišką apie neapykantą. Tikiuosi, nepyksite. Tik pamąstysite, ką gali meilė, neapykanta, skausmas, užuojauta ir pats paprasčiausias gyvenimo atsitiktinumas. Tiesa, laiškai rašyti Ilonos draugui, kurį ji pati atstūmė.

„Mielas Romai,
aš labai nekenčiu tavęs. Nekenčiu, nes vis dar esu nuo tavęs priklausoma. Nekenčiu, kad tau nusispjaut, kuo aš gyvenau ir gyvenu. Ką jaučiau ir jaučiu.

Aš nekenčiu, kad tada, kai mes vaidydavomės, tu tylėdavai. Aš nekenčiu tavo tylos. Nekenčiu, nes niekad manęs nesupratai. Nesuvokei, ko aš norėjau iš gyvenimo ir ko siekiau iš tavęs.

Aš nekenčiu, kad tu niekad nevertinai manęs. Kad tu nemokėjai parodyti man, kad aš tau brangi. Nekenčiu, kad aš niekad negalėjau pasitikėti tavimi.

Aš nekenčiu, kad buvau ir esu naivi. Kad iš santykių su tavimi tikėjausi kažko daugiau. Nekenčiu, kad to „daugiau“ niekad nebuvo.

Aš nekenčiu savo ašarų. Nekenčiu, kad turiu verkti dėl tokio tipo, kaip tu. Nekenčiu šitokios padėties. Nes žinau, kad tu niekad neverksi dėl manęs.

Aš nekenčiu, kad viskas baigiasi taip negražiai ir liūdnai. Nekenčiu, kad nebūna gražių ir laimingų pabaigų. Nekenčiu melo ir to, kad mes vienas kitam tiek daug melavom. Nekenčiu visko, kas primena man apie tave.

Aš nekenčiu, kad mes niekad nebūsime kartu. Kad mums nieko neišėjo. Nekenčiu, kad rašau šitą laišką. Ir nekenčiu, kad kitaip elgtis negaliu.

Manyje daug neapykantos. Baisiai nekenčiu tavęs. Savo neapykanta galėčiau užtvenkti Nemuną. Sugriauti Gedimino pilį. Atstatyti Valdovų rūmus. Nes labai nekenčiu tavęs.

Ką daryti su savo neapykanta, jei jos nereikia nei Nemunui, nei Gediminui, nei tau? Tau juk nesvarbu. Esu tuo tikra.

Ką man daryti? Juk pati atstūmiau tave. Pati nusprendžiau, kad man taip geriau. Nors vis dar negaliu išsivaduoti nuo tavęs. Ir rašydama šiuos žodžius verkiu. Nekenčiu.

Nekenčiu tavęs. Nekenčiu. Nekenčiu. Noriu, kad tu paspringtum mano neapykanta. Kad tavo būsimos draugės nuskęstų mano neapykantoje. Kad tavo gyvenimas būtų pilnas neapykantos. Nekenčiu tavęs.

Sudiev, Romai. Sudiev, mano neapykanta. Tikiuosi, daugiau niekad nesusitiksime. Ilona“.

Perskaitęs Ilonos laišką, buvau iš tiesų sukrėstas. Jaučiau, kokia didelė neapykanta joje kunkuliuoja. Tačiau buvau įsitikinęs, kad ji gerai padarė parašydama šį laišką. Neapykantą būtina išreikšti. Kaip ir meilę. Antraip pačiam žmogui gali pasidaryti neįtikėtinai sunku. Neišsakyti jausmai gali asmenį sugriauti. Tiesiog suplėšyti į gabalus. Liks tik apgailėtinos asmenybės griuvenos.

Ilona verkė ant mano peties. Man irgi norėjosi verkti. Pažinojau jos draugą Romą. Normalus santūrus vaikinas. Tik jis niekad nemokėjo išreikšti savo jausmų. Nei Ilonai, nei kitiems. Nemokėjo pasakyti jai, kad myli, kad ilgisi, kad negali be jos gyventi. Ir savo skausmo jis niekados neparodydavo. O gal jis buvo labai racionalus, viską pasveriantis vaikinas, nesijaudinantis dėl to, kas vyksta su juo ir aplink jį? Gali būti ir taip.

Ilona parašė dar tris neapykantos laiškus Romui. Nežinau, ar jis juos skaitė. Paskutiniai laiškai buvo rašyti elektroniniu paštu. Šiek tiek kitokie nei čia pateiktasis. Bet kupini neapykantos. Aš jų neperskaičiau. Romas niekad neatsakė Ilonai. Jo tyla tiesiog siutino ją. Ilona tikėjosi arba Romo neapykantos pliūpsnio, arba atsiprašymo ir maldavimo žodžių. Jų nebuvo ir jau nebebus. Vakar Romas žuvo dideliu greičiu lėkdamas mašina iš Molėtų. Ar tai atsitiktinumas? Likimas? Atsakymas į neapykantą? Ilonos prakeiksmas?

Į šiuos klausimus lieka neatsakyta. Įdomu, ką jūs manote, mielas skaitytojau? Kodėl viskas taip susiklostė? Kodėl Ilona išsiskyrė su draugu? Kodėl jos neapykanta tokia stipri? Ar meilė ir neapykanta išgydomos? Ar mirtis gali nugalėti neapykantą?

Lauksiu jūsų laiškų naglameile@yahoo.com   

2004

ANKETA VYRAMS: KIEK TAVYJE STIPRUS MOTERIŠKAS PRADAS?

Naglis Meilus

Mano kolega yra įsitikinęs, kad kiekvienas berniukas ilgą laiką negali suprasti, kodėl jo lyties organas skiriasi nuo moteris. Visą gyvenimą jis jaučiasi, kad kažkoks svetimas daiktas yra pritvirtintas prie jo kūno. Tarsi svetimkūnis. Kartais norisi to svetimkūnio atsikratyti.

O gal ir jūs panašiai jaučiatės? Įsitikinkite patys. Atsakę į klausimus, galėsite sužinoti, ar stiprus jumyse moteriškas pradas, ar ne.

1. Paplūdimyje jūs negalite pakęsti:
a) moterų su ištreniruotais kūnais
b) besimušančių Šarūno Marčiulionio ir Vygaudo Ušacko
c) vyrų su aptemptomis trumpikėmis
d) Vytauto Šustausko ir jo kompanijos.

2. Jūsų erogeninė vieta:
a)    varpa
b)    sėdmenys
c)    krūtinė
d)    akys.

3. Jei būtumėte „iškrypęs“, būtumėte:
a)    lesbietė
b)    vienuolis
c)    ekshibicionistas
d)    Seimo narys.

4. Moteryse jus žavi:
a)    Jų kaprizai
b)    blondinės plaukai
c)    seksuali burna
d)    sugebėjimas tylėti.

5. Išsigandęs jūs:
a)    pravirkstate
b)    kreipiatės į savivaldybę
c)    susitvardote ir apmąstote situaciją
d)    skambinate savo draugei ar žmonai.

6. Jūs manote, kad:
a)    visos moterys – apgavikės
b)    moterims nereikia sekso
c)    Seimo nariams nereikia atlyginimų
d)    Europos Sąjungai nereikia Lietuvos.

7. Jūs maksimaliai pasitenkinate:
a)    valgydamas
b)    mylėdamasis
c)    važiuodamas mašina
d)    keikdamas valdžią.

8. Košmare Jūs:
a)    giedate Tarybų Sąjungos himną
b)    prarandate lyties organą
c)    atsiduriate saunoje šalia Stanislovo Buškevičiaus
d)    dirbate Nijolės Oželytės sekretore.

9. Jūs dažnai sapnuojate vieną ir tą patį erotinį sapną, kuriame dalyvauja:
a)    Rytis Cicinas ir Edita Mildažytė
b)    kitas vyras
c)    lytiniai partneriai iš kitų planetų
d)    bendradarbiai.

10. Jums nemalonu, kai:
a)    į jus kreipiasi „katinuk“ ar „saldainiuk“
b)    moterys juokiasi iš jūsų išvaizdos
c)    jūsų kakta ima plikti
d)    parduotuvėje negalite rasti žurnalo „Ji“.

11. Jus vargina:
a)    nuolatinė įtampa
b)    LNK kanale skambantis įkyrus Ryčio Zemkausko balsas
c)    vis naujos meilužės
d)    bulvių pardavėjai prie durų.

12. Jūsų „mirtinoji“ nuodėmė:
a)    aistra krepšiniui
b)    pavydas Algirdui Brazauskui
c)    noras nušauti Vilniaus merą Artūrą Zuoką
d)    nenugalimas troškimas nusišlapinti prie paminklo Gediminui.

13. Jūsų nuomone, nėra blogesnio reginio, kaip:
a)    laida „Atleisk“
b)    Seimo sesijos
c)    Valstybinės gedulo dienos
d)    Valentino diena.

14. Labiausiai nerimaujate dėl:
a)    Vytauto Landsbergio
b)    Arvydo Juozaičio
c)    savo katino
d)    Julios Roberts

15. Jums jau teko:
a)    mylėtis su transvestitu
b)    važiuoti mašina be stabdžių
c)    įsimylėti šunį
d)    dalyvauti gražiausio vilniečio rinkimuose.

Suskaičiuokite surinktus a, b, c, d atsakymus ir žiūrėkite juos atitinkančius skirsnius

Daugiausia a atsakymų
Beveik Moteris
Jus valdo moteriškasis pradas, nors jūs to nežinote. Pasižiūrėkite į savo klubus, šlaunis, krūtinę, ir pamatysite – jūsų kūnas apie tai rėkte rėkia. Esate pernelyg švelnus ir geras. Dažnai atvirai išsakote savo jausmus. Mėgstate staipytis prieš veidrodį. Nuolat atsiduodate meilės jausmams, nes norite, kad jus globotų. Išeitis: arba lyties pakeitimo operacija, arba transvestizmas (t. y. persirenginėjimas moteriškais rūbais).

Daugiausia b atsakymų
Jau nebe Moteris
Moteriškas pradas dar turi įtakos jūsų elgesiui, bet vis mažiau. Pasitikite savimi, mėgstate garsių moterų draugiją. Patinka muštis ir keiktis. Turite daug meilužių. Sekse visada norite būti pirmas ir nepralenkiamas. Idealizuojate švelnias rūpestingas moteris, kurios jums beatodairiškai atsiduoda. Sekiojate moteris, kurios jus yra atstūmusios. Diagnozė: norėtumėte pasijusti kokios nors žymios moters kailyje, tačiau nežinote, kaip tai padaryti. Ištekėkite už Jogailos Morkūno.

Daugiausia c atsakymų
Eunuchas
Stengiatės atrodyti perdėm vyriškas, bijote savo moteriškumo. Niekad neparodote savo silpnumo. Būdamas garbėtroška, nepaprastai audringai reaguojate, jei moteris aptaria jūsų erotinius sugebėjimus. Nemėgstate būti su žmonėmis, nes jie visi yra jums priešai. Santykiai su moterimis nuolat išyra, nes norite pasirodyti negailestingas ir žiaurus. Patinka vadovauti. Diagnozė: jūsų moteriškumas užspeistas į kampą. Bijote savęs, nes jaučiatės esąs iškastruotas. Į viską reaguojate agresyviai ir perdėtai. Atsipalaiduokite. Jūsų organas dar vietoje.

Daugiausia d atsakymų
Trečias brolis
Esate tobulas seksualinės piranijos grobis. Jūs – tiesiog paklusnumo įsikūnijimas. O dėl ko? Dėl karšto maisto, šilto kūno lovoje kas naktį ir vaikų krūvos? Gerai pamąstykite, ar verta. Sugebate atlikti visus vaidmenis – vyro ir meilužio, princo ir poeto. Geidžiate komplimentų ir nuolat provokuojate aplinkines moteris. Ką ten moteris! Jums yra tekę suktis iš situacijų, kai jus įsimylėję vyrai palaikė jus gėjumi. Esate jausmingas, dvasiškai nestabilus, slepiatės romantinėse svajonėse. Diagnozė: turėtume neapgaudinėti savęs ir imti draugauti su Audriumi Siaurusevičiumi, Stanislovu Buškevičiumi ir Džordana Butkute. „Vienas namuose tu darai, ką nori...“

APIE SUGRĮŽIMĄ, SEKSUALINIUS PILIEČIUS, PAKSĄ IR GRUPINĮ SEKSĄ AMSTERDAME

Naglis Meilus

Sveiki. Praėjo nemažai laiko. Naglis Meilus dirbo. Po ilgų gyvenimo dilemų ir klajonių jis nutarė grįžti į Omni! Sugrįžo, kad papasakotų apie savo ir kitų seksualinius nuotykius bei išgyvenimus. Jam buvo labai sunku: internetiniai portalai atsisakė spausdinti jo straipsnius apie vyrus, kurie myli bekojes moteris, ir apie moteris, kurioms patinka mirštantys senyvi vyrai.

Būdamas gilioje desperacijoje, Naglis pora savaičių gyveno Olandijoje, savaitę lakstė po Kopenhagą, o paskui dar mėnesiui užsuko į Stockholmą susipažinti su čionykščiu kultūriniu bei seksualiniu mainstreamu ir andergraundu. Gaila tik, kad taip sunku rašyti apie seksą tinklalapiuose, kurie bijo žodžių „pussy“, „penis“, „to have sex“ ir pan. Todėl rašydamas jis kalbės eufemizmais: „įstatyti savo kaktusą į paparčių vazonėlį“, „užlieti karščiausiais bučiniais lijanų mišką“, „mano papartis jau pražydo“, „kur dingo tavo nuostabusis princas Albertas“ ir pan.

Ką gi, įstojom į Europą, o ta Europa tokia nuobodi, ypač lietuviška. Ar jums nenusibodo visokie politiniai marazmai, nuolatiniai politikų bei aukštų profesorių retoriniai išvedžiojimai ir „Omnyje“, ir bet kokioje kitoje spaudoje: „krizės pamokos“, „pilietinis išbandymas“, „politinė krizė“, „lietuviai praranda identitetą“, ta ta ta, lia lia lia? Man nusibodo. Nesu baigęs psichologijos mokslų, bet galiu pasakyti, kad tie žmogeliai dažniau galvoja apie savo kišenę ir apie tai, kaip pasipuikuoti savo tvirtakočiais „kaktusais“ prieš koleges ar studentes negu apie kažkokį abstraktų pilietiškumą. Tas abstraktus pilietiškumas jiems dažnai tik tuščia retorika. Panašiai kaip tiesiog genialus dabartinis Pakso šūkis „...pergalė nenumaldomai artėja“ (Rolandas Paksas, geniali frazė pasakyta 2004 gegužės  5 dieną). Tiesa, po skandalo su „Ievos pievom“ abstraktaus pilietiškumo gynėjams dabar gal jau ir sunkiau puikuotis kaktusais ir pievagrybiais. Koks gi ten dar pilietiškumas? Būkime piliečiai, gerbiamieji, neškime savo lijanų sodus ir savo pievagrybius į ateinančius rinkimus, išsirinkime prezidentą ir lietuvišką Europarlamentą.

Bet rimtai kalbant šiandien panagrinėkime kitokį pilietiškumą. Seksualinį. Visi tik kalba apie įprastą pilietiškumą (na, tikiuosi, žinote, ką tai reiškia), apie buvimą pilietiškais, Europos sąjunga finansuoja visokius pilietinius projektus, bet visi užmiršta, kad daug svarbesnis yra seksualinis pilietiškumas. Ne koks kitoks, bet seksualinis! Sakau Jums! Tvirtinu!

Ar žinote, kas tai yra? Ar jūs esate seksualiniai piliečiai? Galiu tvirtai pasakyti, kad merginos ir moterys, marširuojančios Sodų gatve prie stoties, yra tikros seksualinės pilietės. Jos balsuoja savo kūnu. Kasdien. Už laimingą politikų, pijarščikų, verslininkų ir profesorių Lietuvą. Garbė joms. Ir svarbiausia, kad jos pigios. Jų balsai daug nekainuoja. Bet kainos, aišku, kils, jei kils mūsų darbo užmokestis.

O tu ar esi seksualinis pilietis? Klausia ne Naglis Meilus. Klausia motina-tėvynė (namie Naglis turi neblogą rusišką plakatą su panašiu užrašu). O tu, skaitytojau, sunerimęs: kas kas, seksualinis pilietis? Dar vienas marazmas po „krizės pamokų“ ar „paksistinių išbandymų“?

Taigi: seksualinis pilietis yra tas, kuris suvokia, kad šiuolaikiniame pasaulyje aistra, seksas, malonumas, lytis yra vieni iš svarbiausių mūsų kaip piliečių bruožų! Seksualinis pilietis – tai tas, kuris dažnokai pamąsto ne tik apie Paksą ar Kirkilą, bet ir apie tai, kaip susikurti naujų malonumo, intymumo ir prieraišumo formų. Tai pilietis, kuris svarsto apie seksualinį ir lytinį teisingumą (jei nesuprantat, paaiškinsiu, svarsto apie lygias moterų, vyrų, heteroseksualų, gėjų, transeksualų ir kitokių būtybių teises). Kuris kartais pasižiūri į savo kūną veidrodyje ir pasako: ne, politologe, taip toliau nebegalima; aš per daug normalus, seniai nepatyriau jokių „iškrypėliškų“ malonumų. Turiu veikti: šiandien varysiu į „Forum Palace“ arba į „Gravity“ ir ką nors nukabinsiu. Geriau dvejas ar dvejus. Mano kūnas – mano projektas, jis tiesiog reikalauja naujų investicijų, naujų lijanų sodų ir naujų prievagrybių pievelių! Vakar buvau soliariume, mane valandą medumi masažavo nuostabus masažistas, paskui sporto salėje dvi valandas plūkiausi su savo „meilės rankenomis“ (angliškai „love handles“). Tai pilietis, kuris supranta labai svarbią tiesą: bet kokia politika yra kūniška, ir bet kokia demokratija gali teikti malonumų (fui tuos dejuojančius politikus ir profesorius, jie tikrai nėra seksualiniai piliečiai!).

Dar geriau: seksualinis pilietis arba sugeba, arba nesugeba kontroliuoti savo kūno, jausmų ir intymių santykių. Jis (ji) nuolat stengiasi parodyti, kad jis (ji) nėra kažkokia belytė būtybė, bet asmuo, kuris gali rinktis ir lytį, ir seksualinę orientaciją, ir skirtingą partnerį ar partnerę. Kuris užuot pezėjęs apie pilietiškumo nebuvimą, suvokia, kad dabartyje daugybė erotinių bei seksualinių kategorijų yra neaiškios ir kad Kokoškinas iš tikrųjų yra metroseksualus, bet tikrai pilietiškas (nors Nagliui kartais atrodo, kad jis yra labiau gėjus).

Ir dar: seksualiniai piliečiai ne tik prisitaiko prie visuomenės normų ir susitaiko su „normaliais“ malonumais, bet ir stengiasi priešintis disciplinai bei normalumui (pvz. kaip Naglis straipsnyje „Grupinis seksas Amsterdame“). Seksualiniai piliečiai turi lakią vaizduotę. Jie moka perkurti ne tik „Strekoza“ planus, bet ir juos panaudoti kaip erotinio malonumo scenarijus. Naglis šį planą panaudojo su viena pijarščike ir vienu gana žinomu verslininku (taip taip, lietuviško stiliaus grupinis, čia nėra ko pavydėti). Taigi Naglis Meilus nori pasakyti, kad politiku ar profesorium tu būt neprivalai, bet seksualiniu piliečiu būtinai!!! Tai naujas mūsų šūkis. Moterų, nelaimingų meilių ir girtų sapaliojimų specialistas Rapolas Rakalas tai gali patvirtinti. Vakar jo paklausiau asmeniškai.

Kadangi Naglis Meilus nori būti labai pilietiškas, jis vardina savo būsimų straipsnių temas: grupinis seksas Amsterdame (seksualinio pilietiškumo beieškant); kitas straipsnis apie Paksą kaip politinį transvestitą (na, tipo Paksas persirenginėja Ona Valiukevičiūte arba prezidentu). Paskui Naglis kalbins (bus tikras interviu) savo draugą Tomą, kuris yra gėjus, daug žino apie gėjų gyvenimą, nekenčia Lietuvos gėjų lygos ir, paradoksalu, yra homofobas. Na, o paskui Naglis rašys apie plastines operacijas. Jam trisdešimt dveji ir jis žada šiek tiek padailinti savo smakrą. Jis trokšta tokio anglosaksiško smakro kaip Billas Clintonas. Riebalų nusiurbti jam kaip Cicinui kol kas dar nereikia (tiesa, Naglis iš arti matė nusiurbtą Ciciną elito vakarėlyje „Forum Palace“, kai stojome į Europą, ir Rytis atrodė nuostabiai! Tiesiog nuostabiai! Naglis buvo drovus ir neišdrįso paklausti, kurioje klinikoje ši fantastiška operacija įvyko). Matot, temos virsta per kraštus, straipsniukai parašyti, tik jūs seksualiniai piliečiai, turite balsuoti, kurį išleisti pirmiausia. Naglis norėtų kada nors padaryti su jumis „meetą“ ir „chatą“ ar Sodų, ar Gėlių, ar Pylimo, ar Vingrių gatvėje. O dabar sekso ištroškę galite rašyti jo senuoju emailu naglameile@hotmail.com (žinokite, jis irgi omniseksualus kaip ir Kokoškinas) arba bartis čia pat komentuodami jo giliamintiškas blevyzgas. Tegyvuoja lijanų sodai!

SENSACIJA: LIETUVOS TEISININKAI ATRADO, KAD VISI MES ESAME PSICHIŠKAI SUTRIKĘ

Naglis Meilus

Neseniai kolegos man paskolino keistą brošiūrą. Vadinasi ji „Psichikos sutrikimų požymiai ir jų reikšmė teisėtvarkos, teisėsaugos, administracijos ir valdymo įstaigų darbuotojams“. Ilgokas pavadinimas. Sudėtingas. Yra ir autorius (tik jo čia neminėsime). Išleido Lietuvos teisės universitetas 2000 metais. Manai žmogus, kad labai solidi knygelė. Imkit ją ir skaitykit!

Pradėjęs vartyti, sunerimsti. Paskui imi nevaldomai kvatotis. Kodėl? Skaitydamas brošiūrą sužinai, kad esi baisiausiai sutrikęs ir kad gali būti vadinamas galybe bjauriausių vardų! Daugybe psichinių sutrikimų tiesiog kaip tau sugalvoti. Bet viskas iš pradžių.

Ar žinote, kokie yra psichikos sutrikimų požymiai? Tai suvokimo, mastymo, nuotaikos, valios, motorikos (judesių), kūno įvaizdžio, arba kūno schemos, dėmesio ir susikaupimo, atminties, savimonės (savivokos), sąmonės, intelekto, potraukių (instinktų) sutrikimai.

Sustokime prie mąstymo sutrikimų. Juk mąstome kasdien. Kaip žinia, mūsų mintys gali būti liguistos, ir mes galime kliedėti (kaip aš dabar). Bet dar baisiau, kai sutrinka minčių tėkmė arba minčių kiekis. Knygelėje rašoma: „Kai kurių psichikos sutrikimų metu (pvz. manijos) minčių padaugėja ir jų tėkmė pagreitėja. Minčių esti labai daug ir įvairių. Jos plaukia, bėga greitai. Tai vadinama pagreitėjusiu mąstymu“. Ne ką geriau, jeigu tavo mintys sulėtėja ir pačių minčių sumažėja. O kartais mintys ir visai išnyksta. Tai vadinama minčių atėmimu. Kiek daug pažįstu tokių, kurie skundžiasi, kad neturi minčių! Be abejo, jie turėtų būti dispanserizuoti ir gydomi. Bet ką daryti tiems, kurie mąsto paviršutiniškai? Paskaičius knygelę, pasirodo, kad netgi mąstymo paviršutiniškumas apibrėžiamas kaip sutrikimas. Mąstyk giliai, pilieti, nes kitaip gali būti sulaikytas.

Ar jūs turite kokių fobijų? Aš daugybę. Brošiūros „Psichikos sutrikimų požymiai“ joms sugalvoja nuostabiausių vardų. Cituoju: „Galima išskirti baimę susirgti vėžiu – kancerofobiją, sifiliu – sifilofobiją ir pagaliau mirties baimę – tanatofobiją. Dažniau pasitaiko agorafobija – atviros erdvės baimė, batofobija – aukščio baimė, klaustrofobija – ankštų patalpų baimė, uždaros erdvės baimė, niktofobija – tamsos baimė, peirofobija – baimė viešai kalbėti, egzaminų baimė, skotofobija – pajuokos baimė, eritrofobija – baimė parausti“. Prisipažįstu: aš esu batofobas, niktofobas, skotofobas, ir kartais (prieš egzaminus) peirofobas. Imkit mane ir gydykit!

Bet čia dar ne viskas. Pavyzdžiui, neturite valios rytais anksti keltis. Arba neturite valios sportuoti. Kuo sergate? Ogi valios susilpnėjimu, arba hipobulija. Aš viską darau paskutinę minutę, nes neturiu valios prisiversti dirbti. Esu velniškas hipobulas (bū bū bū). Na, o kai šeštadieniais ir sekmadieniais visai prarandu valią bet ką veikti, tada pasidarau abulas (susergu abulija, valios praradimu). Guliu sau ir žiūriu į mirgantį televizoriaus ekraną. Tačiau tiems, kam valia liguistai sustiprėja, padidėja aktyvumas, veiklumas, atsiranda hiperbulija – liguistas valios sustiprėjimas. Nesvarbu, susilpnėjusi valia ar sustiprėjusi, esame psichiškai sutrikę. Ir tai moksliškai pagrįsta.

Na, o pabaigai pasigardžiavimas. Man kaip kūno specialistui įdomiausi potraukių (instinktų) sutrikimai. Tarp potraukių sutrikimų įrašyti ir seksualiniai sutrikimai. Kokie gi jie, teisininkų akimis žvelgiant? Belieka tik cituoti, nes geriau pasakyti neišeina: „Lytinio potraukio iškrypimas vadinamas deviacija arba perversija. Lytinė deviacija gali pasireikšti onanizmu (masturbacija) – kai lytiškai pasitenkinama tik tokiu būdu (masturbacija prieš veidrodį – narcisizmas), petingu – pasitenkinama tik bučiuojantis ir liečiant kitos lyties asmens lytinius organus, promiskuitetu – kai nuolat keičiami lytiniai partneriai, grupinis seksas ir kt.“.

Vow! Tik tiek teišeina iš mano burnos. Kažkas nuostabiai perversiška šitoje brošiūroje. Iškrypėliška tai, kas jau XX a. viduryje buvo psichiatrų pripažinta normalu. Pavyzdžiui, jei myli senus žmones, sergi gerontofilija. Jei tau patinka ir tu lytiškai pasitenkini žiūrėdama(s) į lytinį aktą arba nuogą kitos lyties asmenį, sergi vizionizmu. Nebūkite vizionistai, brangieji! Deja, dauguma esame.

Kaip rašoma „Psichikos sutrikimų požymių“ gale, knygelė skiriama „studentams, studijuojanties teisės prichiatriją, taip pat teisėsaugos, teisėtvarkos, administracijos ir valdymo įstaigų darbuotojams“. Dabar bijosiu užeiti į bet kokią įstaigą, nes galiu išsiduoti, kad esu sutrikęs, iškrypęs ir, svarbiausia, nepataisomas vizionistas.

Toliau nebegaliu skaityti. Žinau, kad esu didžiulis deviantas. Manyje kyla nenugalimas noras keiktis. Palaukit: brošiūros autorius ir tam turi pavadinimą. Taip. Aš esu kaprolalas. Nes ”Kaprolalija – impulsyvus keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių, garsų išsakymas viešoje vietoje”. Stoviu Pilies gatvėje su brošiūra rankoje, ir manyje verda kaprolalija. Kur policija?

2002